Tauragės literatų klubo „Žingsniai“ kūrėjai pabuvojo dar vienoje įspūdingoje ir sakralioje vietoje. Šeštadienį parapijos klebono Ediko Šulco kvietimu tauragiškiai lankėsi gretimoje Pagėgių savivaldybėje Žukuose, šio nedidelio Mažosios Lietuvos kaimelio evangelikų liuteronų bažnyčioje. Čia buvo surengta literatūrinė – muzikinė popietė.
Pasak Ediko Šulco, su kuriuo klubas „Žingsniai“ labai sėkmingai bendradarbiauja, rengia literatūrinius renginius, šioje bažnyčioje pasaulietinis renginys vyks pirmą kartą. Parapija visai nedidelė, vos pora dešimčių tikinčiųjų, tačiau bažnyčia, klebonija tikrai įspūdinga ir neatsitiktinai yra įtraukta į kultūros paveldo objektų sąrašą. Tai kultūros paminklas. Ir nežinia, kas iš jo būtų likę, jei nebūtų Lietuva tapusi nepriklausoma. Tarybiniais laikais čia buvo kolūkio malūnas, altoriaus vietoje riogsodavo nudirtų gyvulių odos. Teko važiuoti ne kartą pro šalį ir matyti tą bjaurastį (beje, panašiai kaip ir Vilkyškiuose važiuojant prie Nemuno žvejoti), tačiau niekad nebuvo atėjusi tokia mintis, kad teks čia, šioje bažnyčioje, skaityti savo eilėraščius, gėrėtis gero klubo bičiulio saksofonininko Sigito Kazakevičiaus užburiamų melodijų, klausytis klubo bičiulių Bronislavos Žilienės, Vido Riepšo, Antaninos Auksorienės, Janinos Budrevičienės, Ivetos Skurvydienės, Jono Jakštaičio, Marytės Maškauskienės eilėraščių, Remigijaus Žukausko prozos, minėti iškilių Mažosios Lietuvos žmonių – Vydūno, Mažvydo, Donelaičio, Bretkūno, Kleino, Rėzos, Zauerveino, ir Žukuose augusio, čia pradinę mokyklą lankiusio profesoriaus, kunigo Viliaus Gaigalaičio ir kitų vardus. Niekada nebūtų atėjusi į galvą mintis, kad šioje bažnyčioje Motinos dienos išvakarėse skaitysiu savo mamai skirtą eilėraštį jos 85-mečiui parašytą.
Ir dar vienas stebuklas – ne kitaip. Prieš keletą savaičių į savo klubą priėmėme naują narę Liudą Daugėlienę. Ir atsitik tu man taip, kad pirmas jos viešas pasirodymas visuomenėje įvyko jos gimtajame kaime. Debiutas buvo dvigubai atsakingesnis, bet pavykęs.
Popietę papuošė dvi vilnietės mergaitės Rimgailė ir Rugilė Šeštokaitės. Pirmoji paskaitė gražių savo eilėraščių, o antroji fleita pagrojo Sen Sanso „Gulbę“. O paskui abi kartu su seneliu Jonu Dikšaičiu, kuris čia vargonuoja (yra bažnyčioje fisharmonija), pagiedojo gražią Liudviko van Bethoveno giesmę.
Atvyko ir Pagėgių savivaldybės meras Virginijus Komskis, Viešvilės parapijos klebonas Kestutis Pajaujis, kiti garbingi svečiai. Bažnyčia prisirinko beveik pilna. Buvo daug gėlių, pasakyta daug gražių žodžių, pagerbtos Motinos, paminėti iškiliausi krašto žmonės, artėjanti spaudos atgavimo diena, Lietuvos valstybės šimtmetis. Pakalbėta ir apie medžiaginius reikalus – Meras supranta sunkią bažnyčios finansinę padėtį (o Edikas Šulcas ir varpus planuoja įsigyti, ir dar šį bei tą, kas kainuoja ne vieną dešimt tūkstančių), todėl žada bažnyčiai padėti. Kiek ir kaip – parodys ateitis.
Na, o rašinio, pabaiga visai proziška – Žukų šeimininkių iškepto kugelio, kurį visi ragavome klebonijoje, skonio ilgai neužmiršime. Ačiū kunigui Edikui, merui Virginijui Komskiui, kunigui Kęstučiui Pajaujui, šeimininkėms, visiems klausytojams, Sigitui Kazakevičiui, mergaitėms iš Vilniaus ir jų seneliui vargonininkui Jonui.
Grįžtant iš Žukų į Tauragę, Edikas Šulcas jau mezgė kitus planus ateičiai. Sako, su „Žingsniais“ jau apsukome ratą per mano parapijas (dar buvome Lauksargių, Skaudvilės bažnyčiose), reiktų vėl pradėti sukti iš naujo. Kodėl gi ne, jei esame laukiami? Po metų kitų. Ar ne taip, mano mieli klubo „Žingsniai“ bičiuliai?
Eugenijaus Šalčio ir kunigo Ediko Šulco nuotraukos.
Be the first to comment on " Kūrybą skaitėme Žukų bažnyčioje"