Sausio mėnesio skaitiniai

Labai jau greitai pralėkė pirmas 2017 metų mėnuo. Ne ką lėčiau sukosi ir įvykiai. Gamta pamaryje taip pat neblogai pašėliojo – be didesnio vandens ėmė ir išsiliejo Nemunas iš vagos. Taip naujai Lietuvos valdžiai priminė Rusnės salos problemą. Juk reikia, pagaliau, imtis ir kuo greičiau spręsti realius estakados per užliejamą neilgą kelio ruožą statybos reikalus. Arba nemuilinti akių ir tiesiai šviesiai salos gyventojams pasakyti – per brangiai kainuoja jos įrengimas valstybei. Ir taškas. Taikliai liaudis sugalvojo posakį „skęstančiųjų gelbėjimas – pačių skęstančiųjų reikalas“. Tad ėmėsi spręsti rusniškiai – kelią per vandens potvyniu apsemtą pievą lede įsirengė. Gaila, kad tik laikiną. O žiūrint plačiau gerokai apmaudu darosi – per tą patį Nemuną prie Alytaus praėjusiais metais pėsčiųjų ir dviratininkų tiltą pastatė ir romantiškai pavadino „Baltosios rožės“ vardu. Apie 30 milijonų litų pradžioje kainavusį, šiaip – pramogai – dzūkai pasistatė. Tai kyla paprastas klausimas: mūsų, Šilutės, valdžia nesugeba padaryti to, ką Alytaus padarė? Ar čia kiti dalykai slypi?

O gal tikrai kažkokie užpakaliniai dalykai užmaskuoti. Nes gyventojų Rusnėje mažėja gal net greičiau, nei kitur. Net ir mokykla gali likti nebereikalinga. Kam ji iš ties ten, jei tik apie 60 moksleivių joje dabar mokosi. O po metų? Tiesa, po švietimo tinklo „optimizavimo“ vyresnieji moksleiviai rusniškiai į Šilutę mokytis važiuoja. Tai jaunimo skaičiai gali būti irgi gerokai „optimizuoti“. Istorija ne kartą yra liudijusi, kad uždarius mokyklą, gyvenvietė išnyksta. Šilutės rajono vadovas – pagal turimą mokslo cenzą istorikas – tai turėtų žinoti. O gal iš ties tikslas – gražiai parenkant įvairius terminus bei naujadarus tėra „išvalyti“ gyvenvietes nuo žmonių? Verslas jau rimtai traukiasi iš salos. O sąlygos, būti ne ką prastesne nei Druskininkai ar Birštonas vieta, Rusnėje tikrai yra. Ir ar vienas apžvalgos bokštas, ir tai kol kas esantis tik valdžios galvose, be ženklių investicijų čia, gali ką esminio pakeisti…

Švietimo sistemos reikalai tiesiogiai atsispindi socialinę situaciją. Susitikime su žiniasklaidos atstovais vienas iš Šilutės rajono vadovų pasidžiaugė, kad praeitais pavyko sutaupyti apie 300 tūkstančių švietimui skirtų eurų. Ir minėjo priežastį – mokyklų tinklo optimizavimas. Tik neįvardino tos ekonomijos kainos. Ji – tai finansinės naštos nuo vienų – savivaldybės, pečių perkėlimas ant kitų – kaimų gyventojų. Šiaip – silpnesniojo pečių. Optimizuotų gyvenviečių moksleiviai dabar mokosi už keliasdešimtis kilometrų esančiose mokyklose. Kaina – mokinių vežimo į jas tiesioginiai kaštai. O kur netiesioginiai – nepatogumai dėl didesnių laiko sąnaudų, vis dar pasitaikančių autobusų vėlavimų, ar ne vienam mokymuisi būtino susikaupimo praradimo, važiuojant tuos keliasdešimt kilometrų autobusais dėl kitų moksleivių šėliojimo. Tai patys pirmieji į galvą atėję argumentai. Tačiau didžiausia netektis – nykstančios Lietuvoje gyvenvietės. Tiesa, tai bus tik už keletos metų, kai dabartinės valdžios, nulėmusius šiuo pokyčius, jau nebebus.

Sugalvojus dar vieną naujadarą – „ateities laiškanešys“, su šūkiu „kad tik žmonėms geriau būtų“, kaimuose uždaromi pašto skyriai. Jie neišsilaiko. Suprantama – kai neskiri dėmesio (neinvestuoji) taip ir atsitinka. Tačiau ne vienas prisimena, kai „Lietuvos pašto“ vadovai už didžiulę, jei ne milžinišką, sumą prieš keletą metų įsigijo bankrutavusio banko turtą – mėlynuosius kioskelius. Ne vienas tuomet kraipė galvą dėl tokio abejones keliančio sprendimo. Dabar vėl naujiena „ant Lietuvos žemės“ – centrinio pašto vadovybė milžiniškomis sumomis rėmė sportininkus ir dar kažką, užuot tais pinigais sprendusi sistemos problemas. „Ateities laiškanešiai“ – akivaizdžiausias ekonominės problemos nuo vienų ant kitų pečių perkėlimas. Tas pats „skęstančiųjų gelbėjimas…“, jei norite.

Galima atsigręžti į jau daugiau kaip metus trunkantį ir vis stringantį Šilutės „valdiškų“ medicinos įstaigų sujungimo procesą. Čia vieni nori, kiti – nenori. Ir vieni stengiasi, ir kiti. Ginčuose svarių argumentų turi ir viena, ir kita pusė. Tuo tarpu vis daugiau šilutiškių gydytis važinėja į Klaipėdą – ten ieško rimtos pagalbos. Ar čia tas pats „kad tik žmonėms geriau būtų“, ar kažkas daugiau? Tai kol kas retorinis klausimas. Ir tikrai vieną dieną paaiškės, ar kam geriau pasidarė…

1 Comment on "Sausio mėnesio skaitiniai"

  1. Naglis | 2017-02-02 at 17:23 |

    Tikroviški skaitiniai, gaila, kad ta tikrovė nedžiuginanti.

Leave a comment

Your email address will not be published.


*