Apie pagarbą sau ir kitiems

Praėjusią savaitę Šilutėje į Amžinąją kelionę buvęs išlydėtas mokytojas, krašto patriotas Algirdas Juozas Červinskas. Likimas jam buvo skyręs nelengvą užduotį: pradžioje patirti nemažą svetimųjų skriaudų, po to – tyliai skiepyti Tėvynės meilę jaunajai kartai. Prieš pat gyvenimo pabaigą jo darbai buvo įvertinti, suteikiant jam Šilutės Garbės piliečio vardą.

Nors buvo planuota anksčiau, tačiau šio vardo suteikimo iškilmės vyko Nepriklausomybės dienos minėjimo išvakarėse. Tai simboliška, nes A.J.Červinskas nemažai savo tiesiogine ir netiesiogine veikla prie šio valstybinio akto prisidėjo. Būtent tai lėmė, kad šiandien laisvai, kaip tai suprantame, rinkame savo valdžią, jei manome, kad priimti jos sprendimai netinkami, galime nevaržomi protestuoti. Būtent to ir siekė už nuopelnus nepriklausomybei ir demokratijai įvertintas Šilutės Garbės pilietis. Tądien Šilutės H.Šojaus rūmuose jam šias regalijas suteikė pirmą kartą tiesioginiuose rinkimuose išrinktas Šilutės rajono meras. Sveikino ir ranką miestiečiui spaudė save valdžia laikantis Šilutės seniūnas. Dalyvavo ir taip pat tuo džiaugėsi Seimo narys. Tačiau liūdna, tačiau šiomis iškilmėmis viskas ir pasibaigė.

Gal ir buvo Šilutės rajono valdžia atsisveikinti su Garbės piliečiu kokiu nors momentu šermenyse, tačiau paskutinės kelionės akimirką kapinėse nieko iš didžiulių valdžios rūmų nebuvo – neatidavė pagarbos, nenusilenkė paskutinį kartą šiam žmogui. Prie kapo duobės kalbas sakė buvę jo bendražygiai, kurie trumpai prisiminė jo gyvenimą bei Garbės piliečio nuopelnus demokratijai. Tuo, kuom naudojasi visa valstybė ir mūsų valdžia…

Šį garbingą vardą suteikė Šilutės rajono Savivaldybės taryba. Sutapo, kad už valandos vyko jos kasmėnesinis posėdis. Tačiau ir čia niekas į Amžinybę išeinančio Šilutės Garbės piliečio neprisiminė. Ir nepagerbė, kaip tokiais atvejais Tylos minute. O ar visi  Tarybos nariai apie šią Garbės piliečio netektį iš vis žinojo?

Patekusieji į Savivaldybės rūmus gali pamatyti atkurtos valstybės Šilutės rajono merų galeriją ant sienos. Tai vienas iš pagarbos jiems ženklų. Tačiau atrodo, kad be merų rajone daugiau nieko nėra. Vis tik pačios savivaldybės tinklalapyje nurodomi ir Garbės piliečiai, ir „Sidabrinės nendrės“, ir „Lietuvininkų vilties“ premijų laureatai. Tai ir viskas, kas jiems skirta.

Tuo tarpu nuvykus į ne vieno kritikuojamus Pagėgius ir tik įėjus pro savivaldybės  administracijos duris, pamato Pagėgių kraštui nusipelniusių ir pagerbtų žmonių galeriją. Yra ir merai – bet tai toliau, po kraštui nusipelniusių žmonių.

Kaimyninė, kažkada nuo Šilutės atsiskyrusi, savivaldybė – labai nedidelė. O gal tik maži moka tinkamai gerbti tuos, kurie nusipelno? Tačiau žiūrint į statistinius duomenis atrodo jau nebetoli tas laikas, kai ir Šilutė taps maža. Ir ne tik dėl ekonominių priežasčių žmonės nebenorės joje gyventi, bet ir dėl kai kurių vietos valdžios sprendimų ar požiūrio į savo žmones.

1 Comment on "Apie pagarbą sau ir kitiems"

  1. Taikliai į dešimtuką!!!

Leave a comment

Your email address will not be published.


*