Atleista R.Šikšnienė darbuojasi nacionalinėje kultūros įstaigoje

R.Šikšnienė darbo Šilutės H.Šojaus muziejuje nepasiilgsta.R.Šikšnienė darbo Šilutės H.Šojaus muziejuje nepasiilgsta.

Praėjusių metų vasarą netikėtai iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorės pareigų buvo atleista Roza Šikšnienė. Moteris, kuri atidavė savo didžiąją dali gyvenimo muziejui, nebuvo gavusi jokių papeikimų dėl atliekamo darbo ar kvalifikacijos trūkumo, o už nuoširdų darbą, aktyvią veiklą ne kartą apdovanota padėkomis, po beveik 26-erių metų darbo buvo atleista tiesiog dėl kompetencijos stokos. Nors Šilutės rajone ji valdžios akimis nekompetentinga, tačiau Lietuvos dailės muziejus ją dirbti pakvietė pats.

Tada telefonu meras Vytautas Laurinaitis „Šilokarčemai“ teigė, kad R. Šikšnienė atleista, nes ji nebeatitinka vadovo kvalifikacijos pagal šiandienos muziejaus reikalavimus, kadangi yra jau kitas laikmetis. Rašte nurodyta, kad moteris bus atleista pagal LR darbo kodekso 129 straipsnį darbdavio iniciatyva, atsiradus svarbioms aplinkybėms, susijusioms su kvalifikacija.

Taigi, 25-erius metus muziejui pašventusi moteris ilgai bedarbe nebuvo. „Po atleidimo iš Šilutės Hugo Šojaus muziejaus direktorės pareigų, pakvietė dirbti Lietuvos dailės muziejaus administracija, pasiūliusi darbą Klaipėdoje. Ji mielai priėmiau. Šiuo metu gilinuosi į Mažosios Lietuvos dailininkės Lidos Meškaitytės kūrybą, padėjau gversti į vokiečių kalbą projekto „Nuostabiosios žemės beieškant. Nuo Nidos kolonijos iki Prano Domšaičio“ informacinė medžiagą“, – sakė R. Šikšnienė.

Tad Šilutės mieste esančiame muziejuje ji tapo nekompetentinga, tačiau nacionalinis muziejus ją priėmė išskėstomis rankomis. Klausėme pašnekovės, kokios mintys užplūdo to, kai buvo atleista iš darbo ir pakviesta dirbti nacionalinį muziejų? „Taip mūsų rajone, tikriausiai, norima demonstruoti aukštus standartus, tačiau tie standartai labai greitai pasimato. H. Zudermano memorialinės ekspozicijos iškėlimas iš memorialinės vietos ir talpinimas dvare rodo tikrai „aukštą“ standartą. Manau, kad mūsų išrinktiems politikams ir kultūrai vadovaujantiems asmenims reikėtų labai įsiklausyti Viktorijos Daujotytės atsiliepimą į šį mūsų rajono politikų žingsnį. Ji rašo: „…saugokime – vietą, namą, medi langą, pro kuri žiūrėjo tas ar tie, kurie pajėgė matyti, kas ir šiandien svarbu. Kad dabar tokių vietų turime ir Mažojoje Lietuvoje, turtas, kurio nesuvokiame. Pasistenkime“, – pasakojo R. Šikšnienė.

Šilutiškė darbo Šilutės Hugo Šojaus muziejuje nepasiilgsta. Pasak jos, ir grįžti ten ji nebenorėtų, o ypač dėl to, kad muziejininkų, buvusių bendradarbių vardu internete be pavardžių ir datų buvo platinama informacija apie ją, jos darbą muziejuje. Moteris sako, kad tai labai žeminanti informacija.

Pašnekovė dėkoja visiems šilutiškiams, kurie gatvėje ją sustabdydavo, atsiprašydavo ir nuoširdžiai padėkodavo už darbą. Daugelį jų pažinojo tik iš matymo. „Tai buvo patys nuostabiausi paprasti žodžiai, kurie neleido visiškai nusivilti ir netekti tikėjimo, jog darei tai, ką mokėjai geriausiai, ir buvai reikalingas, buvai savo vietoje“, – baigė pokalbį muziejininkė.

Lijana Jagintavičienė – „Šilokarčemos“ laikraščio redaktorė.

2 Komentarai "Atleista R.Šikšnienė darbuojasi nacionalinėje kultūros įstaigoje"

  1. Nesvarbu | 2017-08-03 at 16:38 |

    Kažkas baisaus ar ilgai dar tryps žmones BAISU!

  2. šilutiškė | 2017-08-05 at 14:00 |

    Man tik įdomu, kodėl vieni, atsidavę bendruomenei, pareigingi žmonės išeina ir visi (žiniasklaida) tyki, o dėl kitų netyli?

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*