Apie poetės Dalios Žibaitienės HAIKU

Dalia ir Anatolijus Žibaičiai.

Pastaruoju metu gana dažnai bendrauju su pusbroliu Liudu Stankumi, kilusiu, kaip ir aš, iš Šilutės rajono. Telefonu diskutuojame apie gyvenimą, kūrybą. Šiandien paskambino. Sako, „Šilainės krašto“ laikraštis atspausdino Dalios Žibaitienės eiles, kurios sukurtos  japonų lyrikos Haiku stiliumi. Šiek tiek žinau Dalios Žibaitienės poeziją – skaitęs. Savita, įdomi, turinti meninę vertę kūryba. Man labai patiko jos simbolika. Bet Haiku. Girdėjęs. Kas tai, nelabai žinojau. Liudas paprašė parašyti atsiliepimą apie šias eiles. Prisėdau prie kompiuterio, atsiverčiau.

Kaip ir nebūtų ką komentuoti. Laikraščio leidėjai pačioje pradžioje įdėjo paaiškinimą kas yra Haiku ir trumpą, bet labai tikslų, eilių apibūdinimą. Cituoju: „Dalios Žibaitienės eilėraščiai sukurti pagal klasikinę šio žanro schemą. Visi jos haiku turi 17 skiemenų. Poetės eilėraščiai pasižymi aforizmo forma, paradokso logika ir turi apibendrinančią filosofinę prasmę“.

Tai ką, tuo ir pabaigti? Dar kartą perskaičiau HAIKU eiles.

Pirmiausiai pagalvojau apie pačią poetę. – Taip… reikia turėti daug gyvenimiškos išminties, kad taip parašytum. Išminties, vilties ir suvokimo kas yra laikas – per asmeninę, pastovią savianalizę, be kruopelytės pasididžiavimo, kad va, aš poetė, Dalia Žibaitienė. Jokio susireikšminimo!

Eilės, kaip dabar mėgstama sakyti, „žiauriai vežančios“. Japoniškas stilius Dalios Žibaitienės kūryboje, kaip uoga ant torto. Vaje, kaip gražu, net nesitiki, kad Lietuvoje yra toks talentas. Jos eilėse telpa visas pasaulis nuo žmogiškosios pradžios iki pabaigos. Eilės – padėka kūrėjui už gyvenimą, draugus, kančią ir džiaugsmą. Amžinybė – tai poetės gyvenimo dalis.

Na, pabandysiu ir aš Haiku. Trys eilutės apie Dalią Žibaitienę, – savo eilėmis sakančią:

Pakeliu akis
Ten, rytojų per praeitį
Širdim regiu…

Sveikinimai ir linkėjimai sveikatos HAIKU autorei.

Pagarbiai,
Tomas Liukaitis
2021 m. balandžio 27 d.

MINTIES BLYKSNIAI 

Dėkoju „Šilainės kraštui“ už mano mylimos poetės Dalios Žibaitienės kūrybos paskleidimą.

Atvėrus internetinį puslapį, visu savo grožiu pamačiau tapytas iliustracijas. Susižavėjau. Norėčiau jas turėti savo namuose.  Ačiū dailininkei Kristinai Blankaitei, savo siela supratusiai poetės kūrybos gilią prasmę ir jos meniškumą.

Iliustracijos man vis sako, kad jos garbingai vainikuoja žemiau pateiktas eiles, nors jos japonų stiliumi parašytos pirmą kartą. Supratau, kad kažką skaitysiu ypatingo. Neapsirikau. Pirmas žvilgsnis į trieiles eiles manyje pasireiškė  didelio dažnio virpesiai. Nusiraminimui atsiguliau valandėlei ant sofos.

Trieiles perskaičiau keletą kartų. Manau, kad po kurio laiko jas vis skaitysiu. Kodėl? Poetės Dalios Žibaitienės kūryba daugiamatė. Pakartotinai perskaičius jos rašymus, pastebi kitas erdves. Jos daugiamatė kūryba niekada nepasens. Tai gražus išskirtinis reiškinys.

„Kas stipriausias žemėje?
– Aš! – atsiliepė
Meilės daigelis“ –

rašo poetė. Jei mumyse yra tas daigelis, laimingesnis nebegali būti.

Jūsų širdis, poetė Dalia, nerimstanti – tai Jaunystė. Džiaugiuosi, kad minėtas daigelis Jumyse gerai jaučiasi.  

„Šoksiu – perplėšiu!“
„Ko tau plėšytis?“ – sako
Mano tinginys“.

Prieštarauju, Jūs ne tingit! Jumyse glūdi kūrybos impulsas, kuris ir sunkiomis sąlygomis reikšis. Be  pasiektų aukštumų, Jūsų laukia svarbūs kūrybiniai darbai. Viliamės.

„Ant balto kilimo
tų dienų pėdsakai
įminti guli…“.

Tarp tų pėdsakų yra ir Jūsų žingsniai, miela mano poetė.

„Sugrįžo paukščiai
prie lesyklų –
jų atminty įsirašei“.

Jie mus atsimena. Mes juos į „Raudonąją knygą“ vis daugiau įrašome.

Kur tie nuversti
kalnai, perbristos upės? –
tyli, nežinai.“

Tikrai nežinau!

Kiekviena trieilė turi nepakartojamą mintį. Jos tiesiog skverbiasi į skaitovo krūtinę, verčia susimąstyti. Puiku.

Nepaliečiau poetės liūdesio, vilties, žaismingumo, laimės troškimo, pagarbą žmonėms esančius trieilėse. Skaitytojas jas pajus.

Baigiu rašyti ir staigi mintis – šios trieilės lyg knygos „Kiek daug dangaus“ tęsinys. Malonu.

AČIŪ UŽ ŠIUOS TRIEILIUS

Pabandysiu ir aš:

Sužėrėjo Poetės mintis –
gimsta naujausias
meninis trieilis.

Arba:

Mintis blykstelėjo –
it perkūnas
trenkė į  mano ego.

Ar tai HAIKU, nežinau.

Pagarbiai,
Liudvikas Stankus, Šiauliai,
2021 m. balandžio 30 d,

Be the first to comment on "Apie poetės Dalios Žibaitienės HAIKU"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*