Daugelis išgirdę žodeliuką „pyst“ priskiria jį neigiamai prasmei, laikydami jį keiksmažodžiu. Tačiau kalbininkė Irena Smetonienė vienai žiniasklaidos priemonei pasidomėjus juo, atsakė, kad šis žodis – normalus ir žemaičių vartojamas be kokių nors neigiamų prasmių. Ji pateikė ir keletą pavyzdžių, kuriais iliustravo, kur ir kaip minėtasis žodis vartotas. Viena iš vietų – Šilutės rajono Vainuto apylinkės.
Vilniaus universiteto Lietuvių kalbos katedros profesorė I.Smetonienė paaiškino, kad žodelis „pyst“ – ištiktukas, nekaitoma kalbos dalis, reiškianti veiksmų sukeltus garsus, vaizdus ar pojūčius. O norint sužinoti, ką jis reiškia, reikia paieškoti žodžio reikšmės.
O reikšmių gali būti kelios. Jos aiškinamos „Lietuvių kalbos žodyne“. Čia nurodytos dvi reikšmės: ištiktukas „pyst“ smūgiui žymėti (pykšt ištiktuko atitikmuo) bei netikėtam veiksmui nusakyti. „Ans mun tik pyst į ausį!“ (Tirkšliai). „Pyst par galvą su pagaliu!“ (Kuršėnai). „Pyst virvė i nutrūko“ (Kuršėnai). „Pyst pašalpą gavau“ (Vainutas).
Kalbininkė atkreipia dėmesį, kad visi šie pavyzdžiai rasti bei užrašyti Žemaitijoje ir neturi jokios neigiamos potekstės. Gal dėl to kai kurių kitų etnografinių regionų žmonėms jis kelia kažkokias neigiamas emocijas.
Taip Vainuto apylinkių žmonės prisidėjo prie šio žodžio reabilitacijos.
Be the first to comment on "Vainutiškiai patvirtino – „pyst“ neturi neigiamos prasmės "