Šimtametis gyvenamas namas Lietuvininkų gatvėje

Lietuvininkų g. Nr. 11, Šilutėje.  Autorių nuotrauka.Lietuvininkų g. Nr. 11, Šilutėje. Autorių nuotrauka.

Visai netrukus bus pradėtas įgyvendinti bendras Šilutės meno mokyklos, AB „Šilutės baldai“ bei Šilutės rajono savivaldybės projektas „Šilutės sekretai“. Jo rezultatas – prie istorinių miesto pastatų atsiras vizualiniai pasakojimai apie tuose namuose vykusį gyvenimą.

Į šį bendrą ir gan didelį projektą taip pat įsijungė ir Šilutės miesto bendrojo lavinimo mokyklos. Mokiniai drauge su mokytojais ėmėsi paieškos – rinko istorinę medžiagą apie senuosius pastatus. Vėliau Šilutės meno mokyklos mokiniai meninėmis priemonėmis, pasinaudoję surinkta medžiaga ir kurs tuos neįprastus „sekretus“. Apie tai buvo rašyta „Šilainės krašto“ straipsnyje „Moksleiviai pasinėrė į Šilutės miesto istoriją“.

Šilutės pirmosios gimnazijos IIb klasės mokinė Gytė Gužauskaitė ir istorijos mokytoja Laima Toliušienė surinko informaciją apie Lietuvininkų gatvės pradžioje esantį trijų aukštų pastatą. Tad ir siūlome susipažinti su jo šimtamete praeitimi.

01Lietuvninkų g. 11 numeriu pažymėtas pastatas Šilutėje statytas XX a. 2-ajame dešimtmetyje. Manoma, kad jo architektūra iki šių dienų išliko nepakitusi. Pirmieji jo savininkai buvo Rittens šeima. Sklypas XVI-XVIII a. pradžioje įėjo į karčemos žemių sudėtį, XVI-XIX a. pabaigoje priklausė dvarui ir buvo neužstatytas.

XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje didelį sklypą įsigijo Adalbert Rittens, vienas turtingiausių ir įtakingiausių Šilutės asmenų. Šiam pirkliui, prekiavusiam arkliais, pastatas priklausė XX amžiaus pirmojoje pusėje, vėliau savininke tapo jo žmona. Po Antrojo pasaulinio karo buvo nacionalizuotas. Vėliau čia veikė Šilutės statybos mokykla. Šiuo metu pastatas tuščias.

Pastatas buvo pastatytas, kaip gyvenamas namas. Jo butai buvo nuomojami. Statinys mūrinis, trijų aukštų, su mansarda, stogas žemas, dvišlaitis, dengtas čerpėmis, L raidės plano. Įdomus fasadų architektūrinis sprendimas – kiekvieno fasado išvaizda sprendžiamas savaip. Puošniausias – gatvės fasadas, originaliai išspręstas pagrindinis įėjimas, laiptinė iš kiemo fasade. Pastato architektūroje atsispindi modernizmo bruožai.

1939 – 1944 m. pirmame aukšte veikė Willy Westphal šviestuvų, elektros ir radijo prekių parduotuvė. Vokietijoje gyvenusio buvusio šilutiškio Evald Lauks pasakojimuose, kuriuos jis šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje pasidalino su laikraščio „Memeler Dampfboot“ skaitytojais, rašoma: „Einu toliau trumpa šonine gatve, kuri veda į medienos turgų ir halę. Tuoj pat Adalbert Rittens butas ir parduotuvė. Kadaise čia buvo Bilinski kolonijinių prekių parduotuvė, vėliau jaunesniojo Rose radijo imtuvų krautuvė“. 1942-1943 m. pastate gyveno Otto Bastian – kriminalistas, Albert Boy – pensininkas, Meta Gennutis – tarnaitė, Hermann Haisz – kriminalistas, Anna Lingnau – darbuotoja, August Lingnau – nuomininkas, Reinhard Rose, Berta Sauvant – našlė, Grete Sauvant – mokytoja, Ulrich Sauvant.

Adalbert Joseph Ferdinand Rittens gimė 1894 m., mirė 1937 gegužės 21 dieną Šilutėje. Jis palaidotas senosiose Šilutės evangelikų – liuteronų kapinėse. Jo žmona Charlotte Rittens gimė 1899 m, mirė 1925 metų gegužės 2 d. Apie juos muziejaus istorijose kalba Vitalijus Šopis. Jis rašo, jog Rittens supirkdavo arklius. Daugiausia trakėnų ir žemaitukų veislių. Trakėnus parduodavo kariuomenei, o žemaitukus eksportuodavo į Vakarų Europą, daugiausia Rūro kraštą ir Belgiją.

A. Rittens buvo turtingas ir gerbiamas miesto žmogus. Už prisidėjimą prie Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios statybos jo atvaizdas buvo nutapytas bažnyčios altoriaus freskoje šalia dvarininko Hugo Šojaus (Hugo Scheu) ir Berlyno konsistorijos slaptojo patarėjo D. Hundt‘o. Bet Rittens bažnyčios freskoje nebėra. Freską nutapė Karaliaučiaus dailės akademijos profesorius Richardas Pfeifer‘is. Pats R. Pfeifer‘is paliko 16 puslapių brošiūrą, kurioje išvardijo didžiąją dalį nutapytųjų asmenų, tačiau apie Rittens čia neužsimenama. Bet sąrašo gale yra pastaba: ,,Paveiksle nutapyti bažnyčios statybos komitetas bei patys statytojai.“ Istorinės žinios nei patvirtina, nei paneigia, kad pirklys Rittens buvo nutapytas freskoje – jo pavardės minėtame sąraše nėra. Aišku tik tai, kad bažnyčios statybos komiteto narių ir statytojų joje tikrai galima ieškoti. Kad Rittens buvo freskoje nutapytas, yra pasakojęs šio krašto senbuvis šilutiškis Jurgis Plonaitis.

Apie galimą Rittens pašalinimo iš freskos priežastį byloja toks iš lūpų į lūpas sklindantis pasakojimas. Arklių pirklys Rittens turėjęs reto grožio žmoną. Durpių fabriko kraiko iš Traksėdžių direktorius Kubilius ėmė ne vien draugiškai domėtis pirklio žmona. Kiek tas dėmesys abipusis ir kiek toli besidominčiųjų tarpusavio santykiai buvo nuėję, istorija nutyli. Aišku tik tiek, kad abipusė simpatija tapo „vieša miesto paslaptimi“. Arklių pirklys Rittens nusprendė gelbėti savo garbę. Rittens ir Kubilius susitiko ,,Germanijos“ viešbučio restorane, kur po ilgo pokalbio Rittens sutiko „perleisti“ Kubiliui savo žmoną už 50 tūkst. litų. Tad, anot to pasakojimo, pasipiktinę parapijiečiai bažnyčioje nutrynė Rittens atvaizdą freskoje. Kiek tiesos, sunku pasakyti, bet tuščia erdvė freskoje yra…

Autorių nuotraukos. 

Komentarų nėra, būk pirmas. "Šimtametis gyvenamas namas Lietuvininkų gatvėje"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*