1930 metais Šilutės žmonės pramiegojo įspūdingą reginį. I dalis

D-LZ-127 „Graf Zeppelin“ virš Klaipėdos senamiesčio 1930 rugsėjo 24 d., 6 val., 15 min. Lietuvos Jūrų muziejaus vaizdų rinkinys.D-LZ-127 „Graf Zeppelin“ virš Klaipėdos senamiesčio 1930 rugsėjo 24 d., 6 val., 15 min. Lietuvos Jūrų muziejaus vaizdų rinkinys.

Besidomintiems Klaipėdos krašto praeitimi siūlomas visas pluoštas istorinių atvaizdų. Kaskart atrandama naujų ir mažiau matytų nuotraukų bei atvirukų, įamžinusių retas ir kraštui svarbias, neretai lemtingas akimirkas. Papilkėję amžiaus senumo vaizdai pritraukia žiūrovų dėmesį, tad retą palieka abejingu. Šį kartą „Šilainės krašto“ skaitytojų dėmesį atkreipsiu į nuotraukas, kuriose virš Klaipėdos uostamiesčio pakibęs įspūdingo dydžio orlaivis.

Bibliotekoje ir asmeniniuose vaizdų rinkiniuose rasti keturi atvaizdai nuo šiol byloja, kad anuomet nuošalią Klaipėdą, paprastai likdavusią skrydžių nuošalėje, didžiausias orlaivis (dirižablis) Graf Zeppelin lankė mažiausiai tris kartus, ir kad šios istorinės akimirkos yra menkai pažinta bendra Vokietijos ir iš dalies Lietuvos oreivytės praeitis.

Orlaivių Zeppelin klestėjimo metai

Lėtaeigės besparnės skraidyklės ir propeleriniai lėktuvai Europos ir Šiaurės Amerikos dangų raižė XX a. pirmais dešimtmečiais. 3-čias dešimtmetis– dirižablių klestėjimo Vokietijoje ir Rusijoje metai. Lėtai dangaus skliautu sklendžiantis orlaivis Zeppelin buvo XX a. pradžios pagarbaus virpulio prieš žmogaus sukurtą technikos stebuklą reginys. Kvapą gniaužiantis prieš stebėtoją besikleidžiantis vyksmas veikė vaizduotę, kėlė susižavėjimą mokslininkų ir technikų pasiekimais, kartu tai buvo ir valstybės galios bei visuotinės gerovės ženklas.

Orlaivis LZ 127 Graf Zeppelin virš Fridrichshafeno oro laivų statyklos pastatymo metais (1928 m.) Karaliaučiaus Devau oro uostas 1930 metų rugsėjo 24 diena. Kaliningrado krašto muziejaus rinkinys.

Orlaivis LZ 127 Graf Zeppelin virš Fridrichshafeno oro laivų statyklos pastatymo metais (1928 m.) Karaliaučiaus Devau oro uostas 1930 metų rugsėjo 24 diena. Kaliningrado krašto muziejaus rinkinys.

Artimiausi Klaipėdai (Memel) oreivystės centrai buvo Rygoje ir Kaune. Rytprūsių didmiesčio Karaliaučius (Könisgbergo, šiandien Kaliningrado) Devau oro uostas įkurtas 1921 metais. Bendras čia pastatytų angarų kiekis siekė 20, atitinkamai tiek buvę veikiančių ar remontuojamų orlaivių. Skrydžiai driekėsi bemaž į visus Vokietijos didmiesčius, tolimesnius šalies pakraščius ir užjūrių kolonijas.

D-LZ 127 Graf Zeppelin

Antrasis pagal dydį oreivystės istorijoje orlaivis Graf Zeppelin baigtas statyti 1928 m. rugsėjo 18 dieną grafo Zeppelino gamykloje Fridrichshafene. Skraidomosios dalies (rėminės cepelino vandenilio dujų talpyklos) ilgis siekė 236,53 m (Eifelio bokštas – 315 m), skersmuo – 30,48 m (maždaug penkių aukštų namas), talpa siekė 105 000 kubinių metrų. Orlaivis buvo varomas keturių dyzelio variklių sukamais propeleriais. Priekio apatinėje dalyje buvo 40 m ilgio ir 6 m pločio ir 2,2 metro aukščio vadinamoji gondola (autobuso atitikmuo). Ji sudaryta iš laivavedžio kabinos, už jos – pagalbinės patalpos ir 10 dviviečių kambarių. Išrankaus keleivio lūkesčius atitiko prabangi buities įrangą, vietos miegoti ir apžvalgos langais. Indai ir stalo įrankiai sukurti pagal atskirus užsakymus ir skirti tik šiai skraidyklei, su vardiniais įrašais Zeppelin. Nuotykių ieškotojai galėjo klausytis Vokietijos radijo ar muzikos laidų iš Paryžiaus, jų paslaugoms maža skaitykla su naujausiais dienraščiais. Dirižablį prižiūrėjo 40-45 narių įgula. Vienu metu galėjo skristi 20 keleivių. Skraidyklė ženklinta D-LZ 127, o ant sparnų D raidės (t.y. Deutschland). Prirašyta buvo ji Fridrichshafen‘o oro uoste. Pirmasis bandomasis skrydis įvyko spalio mėnesio 11 dieną.

Parodomieji skrydžiai aplink pasaulį

Orlaivio atvaizdų buvo galima matyti to meto nuotraukose ir ant reklaminių skrajučių, mirgėjo jie ir ant pagrindinių Europos sostinių laikraščių ir žurnalų pirmųjų puslapių. Gamyklos užsakymu buvo susuktas Vokietijos mokslą ir technines naujoves garsinęs filmas, išleistos kelios gausiai iliustruotos knygos. Raktinis to meto Vokietijos žodis buvo Zeppelin. Orlaivio laivavedžių asmenvardžiai linksniuoti greta iškiliausių šalies ir pasaulio valdovų bei karališkųjų šeimos narių vardų. Žinoti juos buvo gero tono ir tinkamo išsilavinimo požymis. Moksleiviai iš atminties minėjo orlaivių dydžių privalumus ir jų pirmtakų pastatymo metus. Skrydžių trukmė ir įveikti nuotoliai būdavo skelbiami dienos naujienų skiltyse, šios rūšies naujienos buvo gera dingsti pradėti ir baigti bičiulišką pokalbį. Labiausiai domino galimybė per santykinai trumpą laiką pasiekti atokiausius pasaulio kampelius ir nugabenti iki jų krovinį. Siuntų aprašai buvo prancūzų kalba, mat ši kalba buvo, ir iki šių dienų išliko, tarptautinė pašto tarnybos kalba. Šios rūšies orlaiviai jautrūs viršutinių oro srautų pokyčiams, tad oro prognozėms skirtas ypatingas dėmesys.

Išlikusiame skrydžių žurnale aprašyti orlaivio D-LZ 127 1928 – 1937 metų skrydžiai. Keletą jų vertėtų priminti. Pirmasis, parodomasis, „Graf Zeppelin“ kilimas įvyko 1928 metais, kuomet bandomuoju skrydžiu orlaivis perskrido Atlanto vandenyną. Mums svarbiau įsidėmėti antrąjį skrydį aplink pasaulį, įvykusį 1929 metų rugpjūčio 15 – rugsėjo 4 dienomis. Nors bendra kelionės trukmė su pertraukomis oro uostuose buvo 21 diena, skrydis ore truko 7 dienas.

Orlaivis į kelionę išskrido 1929 m. rugpjūčio 15 dieną Fridrichshafeno. Jis skrido virš Ulmo prie Dunojaus, pro Niurnbergą, Leipcigą ir Vitenbergą. Berlyne leidosi 10 valandą 45 minutės. Atvirų durų dienos proga įvyko orlaivio paroda, atlikti paruošiamieji darbai. Tolesniam skrydžiui jis pakilo rugpjūčio 21 d. ir sklendė virš Ščecino ir Dancigo. O tos dienos popietę leidosi Karaliaučiaus oro uoste. Pliaupiant lietui pažiūrėti nekasdienio reginio į oro uostą plūdo žiūrovai. Esama tos pavakarės žmonių minios nuotrauka. Apie šią skrydžio atkarpą savo įspūdžius rašė Berlyno žurnalistas Erichas Erdmannas. Nemažai dėmesio skyrė orlaivio vidaus apdailai, pasidalino skrydžio virš Rytprūsių smulkmenoms. „Didžioji pamariui“ akimirka įvykusi tos pačios dienos popietę, maždaug 17 valandą 11 minučių Berlyno laiku. Pakilęs iš Karaliaučiaus orlaivis skrido virš Tilžės ir kirto Vokietijos Lietuvos sieną. Tolesnis skrydžio kelias driekėsi virš Rusijos didmiesčių: Brestas–Maskva, čia praleistos kelios dienos. Toliau per Sibirą į Japoniją (pertrauka Tokijuje) ir toliau iki Los Angeles JAV. Lakehursto oro uoste užtrukta kiek ilgėliau, nes buvo atlikta būtina patikra, pašalinti žalingi audros padariniai. Į Fridrichshafeną orlaivis sugrįžo rugsėjo 4 d. 8 valandą ryto. Bendra skrydžio trukmė 20 dienų, 4 valandos ir 14 minučių. Ore praleido 12 dienų, 12 valandų ir 20 minučių, pertraukos oro uostuose – septynios dienos, penkiolika valandų ir penkiasdešimt keturios minutės. 1930 m. balandžio 24 – gegužės 25 d. Zeppelin pakartotinai skrido iš Europos per Atlanto vandenyną į Ameriką (Europe–Pan Amerika, Fahrt), šį kartą skrydį tęsėsi išilgai Pietinio žemyno iki Brazilijos Pernambuco miesto: Fridrichshafenas – Sevilija – Brazilija (Pernambuco). 1930 m. liepos mėnesio skrydis į Špicbergeną/Svalbardą, kuomet nuskraidinta pašto siuntą ir tirtos žemyno pakraščio oro srovės ir jų tinkamumas oreivystei. Pastarasis skrydis buvo paruošimas 1931 metų ekspedicijai į Arkties ledjūrį.

Aplink Baltiją

Betgi sugrįžkime prie minėtų uostamiesčio nuotraukų. Nustatyta, kad jose įamžintas orlaivis Graf Zeppelin –127. Pirmasis apsilankymas Lietuvos pamaryje įvyko 1930 m. rugsėjo mėnesį vieno iš parodomojo arba, kaip pasakytume, garsinamojo skrydžio aplink Baltiją (Ostsee Fahrt Route) metu. Kelionė prasidėjusi rugsėjo 23 d. (antradienį) pakilus iš Fridrichshafeno oro uosto. Berlyno Stakeno uostą pasiekė tos pačios dienos 23 valandą, 32 minutės. Čia įvykusi kelių valandų pertrauka. Toliau skrydžio kelias driekėsi virš didžiųjų pietryčių Baltijos uostamiesčių. Dabartinės Lenkijos pajūrio miestą Koszaliną pasiekė 24 d. (trečiadienį) 2 val.,15 min., vėliau skrido virš Ščecino ir Gdansko, ir vėlyvą pavakarę leidosi Karaliaučiaus oro uoste. Rugsėjo 24 d. ryte vėl pakilo ir skrydžio kryptis buvo link Labau (šiand. Polesk), toliau suko link Kuršių nerijos. Čia prasidėjusi skrydžio virš Lietuva atkarpa.

Apniukusiu pamario dangumi

Verta priminti, kad 1930 metų rugsėjo 24 d., ketvirtadienį, orlaivio Zeppelin skrydis virš Lietuvos pajūrio buvo užsienio šalies vyksmas svečios valstybės oro erdvėje. Apie skrydį virš Pamario žinių mažai. Pirmieji apie nenumatytą apsilankymą radijo bangomis sužinojo Klaipėdos ir Šilutės miesto telegrafo tarnybos budintieji. Iš Koszelino uosto 2 val. nakties telegrafuota, kad „apie 5 valandą ryto orlaivis skris virš Kuršių nerijos ir skris į Klaipėdą“. Skrydžio apraše esamas įrašas liudija, kad 5 val., 30 min. orlaivis skrido išilgai nerijos, ties Preila suko skersai marių į Kintus, iš čia toliau sklendė į Šilutę. Ilgiau čia neužtrukęs per Priekulę grįžo į Juodkrantę. Apniukusiame danguje oreiviai kelią tikslinosi pagal Rasytės, Nidos, Juodkrantės, Uostadvario ir Ventės rago švyturius, patikimu rodikliu buvo apačioje boluojanti marių vandens plynė ir nerijos juosta. Artėjančią „milžinišką skraidyklę“ buvo galima atpažinti iš ryškėjančio elektros lempučių skleidžiamo šviesos pluošto, per visą skrydį danguje aidėjo nepaliaujamai stiprėjantis Daimler variklių tratėjimas ir skvarbus propelerių dūzgimas. Nekasdienį įvykį nervingai sutiko be perstojo loję šunys, pievose muistęsi arkliai ir galvijai. Virš marių slenkantį šviečiantį kūną stebėjo į žūklės vietą plaukiantys žvejai. Reginys buvo gyvai aptariamas tą dieną Juodkrantėje vykusiame visuotiniame žvejų susirinkime.

D-LZ-127 „Graf Zeppelin“ virš Klaipėdos senamiesčio 1930 rugsėjo 24 d., 6 val., 15 min. Lietuvos Jūrų muziejaus vaizdų rinkinys.

D-LZ-127 „Graf Zeppelin“ virš Klaipėdos senamiesčio 1930 rugsėjo 24 d., 6 val., 15 min. Lietuvos Jūrų muziejaus vaizdų rinkinys.

„Grafas Cepelinas aplanko Klaipėdą“ 1930 m. rugsėjo 24 d. Iš Gedimino Žulio nuotraukų rinkinio.

„Grafas Cepelinas aplanko Klaipėdą“ 1930 m. rugsėjo 24 d. Iš Gedimino Žulio nuotraukų rinkinio.

Komentarų nėra, būk pirmas. "1930 metais Šilutės žmonės pramiegojo įspūdingą reginį. I dalis"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*