Saugokime vietovardžius. Jie – Lietuvos turtas

Nepasigilinę į istorinius kaimų pavadinimus, statydami paminklą dingusiems kaimams juknaitiškiai neišvengė klaidų.

2015 metų pabaigoje Lietuvos geografų draugija kreipėsi į Seimo ir Vyriausybės vadovus, siūlydama imtis priemonių dėl Lietuvos kaimų ir viensėdžių istorinių vardų išsaugojimo. Nors tuomet nieko nebuvo pasiekta, tačiau mintis fiksuoti užmarštin nueinančius vietovardžių pavadinimus po kurio laiko rado atgarsį. Bent jau Mažosios Lietuvos etnografiniame regione.   

Mokslininkų kreipimasis  

Savo kreipimusi į valstybės vadovus Lietuvos geografai bandė atkreipti dėmesį, kad sovietmečiu dėl kaimų stambinimo, viensėdžių naikinimo bei didelių melioracijos darbų iš Lietuvos gyvenamųjų vietovių sąrašo buvo išbraukta 5,6 tūkstančiai arba 22 % istorinių kaimų ir viensėdžių pavadinimų. Nuo 1989 m. iki 2015 metų be gyventojų liko dar 4200 kaimų. Taip susidarė galimybės prarasti dar 16 % istorinių pavadinimų. Geografų draugijos narių nuomone, tai būtų pernelyg didelis kultūrinis praradimas.

Mokslininkai savo rašte pastebėjo, kad kaimų ir vietovardžių varduose ir pavadinimuose glūdi istorinė, etnologinė, lingvistinė ir kita krašto kultūrai svarbi informacija. Tai tarsi senųjų bendruomenių kodai, nusakantys gyvenimo būdą, amatus, įkūrėjų pavardes, gyvenamąją aplinką ar net įvykius. Rašto autoriai atkreipė dėmesį, kad būdami žodinės kūrybos išraiškos forma, šie vardai yra šalies nematerialusis kultūros paveldas turtas, suteikiantis bendruomenėms tapatybės ir tęstinumo pojūtį.

Vilties mokslininkai turėjo vilties būti išgirstiems, nes tuomet artėjantys 2016 metai buvo paskelbti Lietuvoje etnografinių regionų ir bendruomenių metais. Tai buvo puiki proga pradėti spręsti šiuos jokių finansinių investicijų nereikalingus, tačiau valstybės tapatybei svarbius klausimus. Geografai tuomet siūlė Seimo sprendimu pripažinti istorinių kaimų ir viensėdžių vardus Lietuvos nematerialiuoju kultūros paveldu, ką daryti įpareigoja 2004 m. Lietuvos respublikos Seimo ratifikuota UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencija. O taip pat siūlė keisti ar pataisyti kai kuriuos teisės aktus.

Nors darbo grupė tuomet ir buvo sudaryta, iš to nieko gero neišėjo ir viskas liko kaip buvę: valstybės lygiu ši problema nebuvo suaktualinta.

Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybos siūlymas rinti ir registruoti  

Jis gimė paskutiniame šios tarybos posėdyje. Svarstant 2017 metų tarybos veiklos planą, atsirado siūlymas susirūpinti vietovardžių išsaugojimo problematika. Juo labiau, kad šiame regione susiduriame ne tik su pačių vietovardžių išsaugojimu, bet ir su interpretacija juos verčiant (transkribuojant) iš vokiečių kalbos į lietuvių. Tai atskira problema, kurios vėliau turės imtis lingvistai, nes vienareikšmiškai pasakyti, kaip teisingai išversti ar užrašyti nėra, lengva užduotis. Tačiau tai bus vėliau. Dabar svarbiausiai – rinkti ir registruoti buvusių istorinių kaimų bei viensėdžių pavadinimus. Ir ne tik Mažosios, bet ir Didžiosios Lietuvos regionuose.

Į šį savotiškai atkuriamąjį darbą galėtų įsijungti seniūnijos, mokyklos, vietos bendruomenės. Juo labiau, kad jų tarpe gal dar yra senųjų gyventojų, kurie dažnai dar prisimena kaimynystėje buvusių kaimų ar gyvenviečių pavadinimus. Į šį istorinių vardų paieškos darbą galėtų įsijungti visi, kas neabejingi krašto praeičiai ir istoriniams dalykams.

Dabar tiesiog reikėtų užrašinėti senuosius pavadinimus pagal vietoves. Vėliau tai turėtų būti patekta  Mažosios Lietuvos regiono etninės kultūros globos tarybai. Čia bus toliau tęsimas registracijos darbas.

Be the first to comment on "Saugokime vietovardžius. Jie – Lietuvos turtas"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*