Per petį atgal pažvelgus: spalis

DSC08321

Na, pagaliau, visai panašu, kad iš ties PAGALIAU prasidės estakados per užliejamą kelio ruožą į Rusnę statyba. Apie tai ne tik kalba (žada) Šilutės rajono valdžia, aukščiausi šalies pareigūnai, bet ir prasidėjo realūs darbai. Tiesa, kol kas popieriai. Pagal pasiekusią mus informaciją, jau lyg ir aišku, kas nori imtis estakados statybos darbų. Valio! Bet patirtis ne jau kartą parodė – kol neatvažiavo pirmieji traktoriai ir realiai nepradėjo kasti… Kaip sakoma, neperšokęs griovio… (balos, jei pagal šilutiškius). Tai vienas iš svarbesnių ir įdomesnių įvykių, susijusių su Pamario kraštu nutikusių praėjusį mėnesį. O jų būta ir daugiau, todėl visai pravartu prie kai kurių sugrįžti bei neskubant apie juos vėl pakalbėti.

Taigi – estakada jau lyg ir šviečiasi. Tad turėtų pagaliau pasibaigti rusniškių vargai. O esant normaliam susisiekimui, gal ir salos atgimimas prasidės. Reikėtų, nes traukiasi iš Rusnės (ir ne tik) žmonės. Tačiau kaip bežiūrėtum, provincija vis tik ir lieka provincija. Jau kurį laiką kalbama, kad didžiosios gamybinės įmonės į ES pakraščius (LT, LV, EE ir pan.) veža kitokius maisto produktus, nei tas, kuriais maitinasi senosios Europos Sąjungos valstybių gyventojai. Nors tai, kaip oficialiai sakoma, ir nėra kenksminga, tačiau vokiečiai, pavyzdžiui, valgo jogurtą tikromis žemuogėmis pagardintą, o mes su gamyboje panaudotais visokiais pakaitalais – skonio imitacijomis. Tačiau panašiai elgiasi ne tik ES įmonės – didieji tėvyniniai gamintojai bei prekybos tinklai vienokią produkciją veža, pavyzdžiui, į Klaipėdą, o kitokią į Šilutę… Asortimentas šiuose miestuose skiriasi – matėt? Teko girdėti jų atstovus kalbant, kad provincijoje tai nebus perkama. Žodžiu, kaip danguje, taip ir ant žemės…

Praėjusio rajono Savivaldybės tarybos posėdžio metu vienas politikas atkreipė Tarybos dėmesį, kad galimai vyksta įdomūs dalykai organizuojant daugiabučių namų aplinkos tvarkymą. Viskas prasidėjo prieš keletą mėnesių tai pačiai Savivaldybės tarybai lyg ir neblogai nusprendus: mažindama savivaldybės ekonominę naštą tvarkant daugiabučių namų aplinką, jų priežiūrą perduoti gyventojams. Nemažą dalį tokių namų administruoja viena įmonė. Pasak jos atstovų, jie surengė viešąjį pirkimą, kurį laimėjo mažiausią kainą pasiūliusi įmonė. Kaip Tarybos posėdžio metu sakė tą problemą iškėlęs politikas, tai dukterinė šilutiškių namus administruojančios bendrovės įmonė. Kitais žodžiais: paskelbė pirkimo konkursą – patys ir laimėjo.  O ta priežiūrą šiaip jau nėra labai sudėtinga ir brangi: keletą kartų per metus nupjauti namo teritorijoje augančią žolę, žiemą nukasti prie namo išritusį sniegą, prižiūrėti teritoriją. Kaina gyventojams skaičiuojama pagal turimą buto plotą. Taip atsirado nauji ir gan gausūs mokėtojai. Savivaldybė išlošė – sutaupė. O čia būtų galima prisiminti kitą, prieš kone dešimtmetį nutikusį įvykį: savivaldybė nusprendė, kad švietimo įstaigose naikinami sargai, o pastatų apsauga rūpinsis viena saugos bendrovė. Nors kilo nemažas tų įstaigų vadovų nepasilenkinimas, tačiau sprendimas liko galioti. Tačiau įdomumas tas, kad vienu iš tos saugos įmonės vadovu yra šilutiškis, tuometinio mero klasės draugas… O kas gali paneigti galimybę, kad namų aplinkos tvarkymas neturi kokių nors panašumų. Vis tik šioje vietoje lieka pridurti, kad jei daugiabučių gyventojai labiau domėtųsi vykstančiais reikalais, ir aktyviai juose dalyvautų, galėtų būti ir kitaip. Pamokantis pavyzdys galėtų būti „Šilokarčemos“ laikraštyje aprašytas atvejis, kaip susibūrę į bendriją gyventojai avarinės būklės balkoną patys susitvarkė dešimt tūkstančių eurų pigiau!, nei buvo pasiūlęs tas pats pastato administratorius. Vat taip.

Liūdna, bet Šilutės ligoninė ir vėl savo be galo nežmonišku poelgiu nuskambėjo per visą šalį, kai senas 84 metų senolis atvykęs į Skubios pagalbos skyrių į buvo tiesiog išvarytas iš jo. Visko gyvenime būna, tačiau tai jau kone Šilutės ligoninės vizitine kortele tampa: su mažu dūstančiu kūdikiu buvo naktį taip pat nepriimti. Neabsoliutinat viso to reikalo ir tikrai žinant, kad Šilutės ligoninėje yra be galo darbui ir ligoniams atsidavusių medikų, neigiamų pavyzdžių iš šios įstaigos vis tik galima rasti, ko gero, daugiau nei gerų. O tai be galo liūdna…

O gal dėl to Šilutės rajono savivaldybė ir patenka tarp daugiausiai iš jos emigruojančiųjų tarpo? Tai konstatavo Lietuvos laisvosios rinkos instituto analitikai įvartinę praėjusiųjų metų ekonominius bei socialinius visos Lietuvos savivaldybių rezultatus. Nors šiaip jau pagal kitus šio instituto analizei imtus parametrus Šilutė yra pirmame dešimtuke, tačiau patrauklumas gyventi savivaldybėje, ko gero, turėtų būti vienas pagrindinių kriterijų. Tad belieka džiaugtis, kad bent jau ta ilgai svajota estakada į Rusnę gali būti tuo pirmuoju proveržio bei lūžio tašku. Žinoma, jei ir vietos valdžios olimpe keisis požiūris į šio krašto žmones.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Per petį atgal pažvelgus: spalis"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*