Mėnesio (?) „vinis“ – potvynis

Vytauto Marcinkevičiaus nuotrauka.Vytauto Marcinkevičiaus nuotrauka.

Jei staiga prireiktų įvardinti Pamario krašto mėnesio „vinį“, be jokios abejonės tai – potvynis. Ir tam nusakyti tiktų visi linksniai potvynis, potvynio, potvyniui, potvynį, potvyniu, potvynyje. Galima – arba tiesiog būtina – ir šauksmininką potvyni! pridėti. O kur dar daugiskaita… Čia vis apie jį, kuris užtvindęs kelią į Rusnę, atkirto salą ir jos žmones nuo, kaip jie sako, Lietuvos.

Čia dar galima būtų „juodai“ pajuokauti (o gal tai ir visai ne juokas), kad tai ŠIMTMEČIO potvynis. Tokį vardą jis tikrai nusipelno dėl be galo ilgos trukmės bei mėnesio pabaigoje iki 105 centimetrų kelią užplūdusio vandens.

Dabar madinga bet ką darant vis modernios valstybės jubiliejų prisiminti. Ir tam šimtmečiui vis kokius nors gerus darbus skirti. Panašu, kad ilgai lauktas vienas darbas jau lyg ir prasidėjo – pagaliau imta realiai spręsti kelio rekonstrukcijos į Rusnę reikalus: Lietuvos Respublikos vyriausybė skyrė pinigų, jau įvyko ir projektavimo bei būsimų darbų viešieji pirkimai. Projektuotojai numatė šiek tiek paaukštinti kelią į Rusnę. Tačiau pastarąją savaitę sukilęs šimtmečio potvynis gali kiek ir patikslins planus dėl jo iškėlimo – vanduo dabar ritasi nuo Žalgirių pelkės per kelią.

O rekordų mūsuose ir daugiau. Ir jie smagesni: Ventės rage per paskutinį praėjusių metų mėnesį sužieduota rekordiškai daug paukščių. Tokia gausa pirmoji nuo jos įkūrimo 1929 metais, kai Tado Ivanausko čia buvo pradėti žieduoti sparnuočiai. Jei kas dar abejoja pasauliniu atšilimu, tai Kintuose per Kalėdas gražiausiai sau prie vieno iš namų centre žydėjo rožės. Ir paukščių būriai, ir žydinčios pamaryje vasarinės gėlės tai turėtų neblogai iliustruoti. Šioje vietoje būtų galima pasidžiaugti, kad Lietuvos ornitologų draugija sausio mėnesį Šilutėje pristatė pirmąjį šalyje specialų leidinį „Paukščių stebėtojo gidas Nemuno deltos regione“. Jo pagrindinis tikslas – skatinti ornitologinį turizmą Lietuvoje. O pradėjo nuo upių tėvo deltos.

Labai smagu, kad Šilutė nuskambėjo šauniausia savo iniciatyva: Švėkšnos žmonių sumanymas – per seniūnijas pernešti 1918 metų Nepriklausomybės akto kopiją – buvo pripažinta sėkmingiausiu projektu Lietuvoje pasitinkant valstybės šimtmetį.

Būta ir daugiau bandymų: sausio pradžios „Lietuvos geležinkeliai“ išbandė keleivinį traukinį Klaipėda – Šilutė – Sovietskas (Tilžė). Įdomus mėginimas. Juo labiau, kad savo priemonėmis reklamavo šiuo traukiniu kaip pažintinę, kultūrinę išvyką į Rusijos federacijos Kaliningrado srities miestą. Lyg tai būtų gretima Europos sąjungos šalis. Europos taip, bet ne sąjungos – įvažiuoti į Rusiją reikia nelengvai gaunamų vizų, brangiai kainuojančio draudimo. Tad taip ir liko neaišku, kas čia buvo. Tačiau šilutiškiams šis traukinys patiko ir ne vienas pasidžiaugė tokia galimybe važinėti į Klaipėdą. Šis traukinukas šiek tiek sunervino Šilutės rajono merą, kai viena Tarybos narė priminė kažkada išsakytą pageidavimą dėl tokio traukinio patogiu laiku važiuojančio į Klaipėdą atgaivinimo. Politikai dėl autorystės, tikėkimės, išsiaiškins ir lieka viltis, kad kada nors tai bus ne tik bandomasis važiavimas į Klaipėdą traukiniu…

Pabaigai mintys vis grįžta ir suka potvynio link. Kelias, tikėkimės, į Rusnę pakeltas bus, estakada pastatyta taip pat. Tačiau pagrindinė potvynio kilimo priežastis – seklėjanti Nemuno vaga – lieka. Niekas nei apie tai kalba, nei įvardina ar analizuoja. Matyt todėl, kad upės dugno nesimato. Nesimato, vadinasi problemos ir nėra. O gal pakanka ir matomų dalykų, kuriuos kuo greičiau spręsti reikia?

Komentarų nėra, būk pirmas. "Mėnesio (?) „vinis“ – potvynis"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*