Vydūno gimtadienio dieną netekome Vacio Bagdonavičiaus

Kovo 22 d., per lygiadienį, minėdami Mažosios Lietuvos filosofo Vydūno 152-tąjį gimtadienį, sužinojome, kad rytmetį netekome vieno didžiausių Vydūno filosofijos, jo darbų skleidėjo Lietuvoje Vaclovo Bagdonavičiaus.    

Dar studijų metais Vilniaus valstybiniame universitete susidomėjo Vydūno mokymu ir nuosekliai per visą gyvenimą stengėsi kuo giliau pažinti jo mokymus, pamatyti jo darbus. Suprasdamas, kad Vydūno mintys labai tinka tautos sąmoningumo kėlimui, V. Bagdonavičius visokiais būdais  stengėsi skleisti žinią apie Mažosios Lietuvos filosofą ir jo veiklą.

Jo pirmasis didelis darbas – „Filosofiniai Vydūno humanizmo pagrindai“, dienos šviesą išvydęs 1987 m. „Minties“ leidykloje – tapo kelrode knyga Mažosios Lietuvos kultūros veikėju susidomėjusių žmonių. Šiuo V. Bagdonavičiaus darbu rėmėsi ir vadovavosi daugelis visoje šalyje pradėjusių veikti Vydūno klubų prieš filosofo 120-tąjį gimtadienį 1988 metais, kai svetimos valdžios jau buvo leista kalbėti apie šį filosofą. Jubiliejiniai minėjimai buvo didingi, juose dažnai skambėjo Vydūno žodžiai, perteikti per V. Bagdonavičiaus meilę jam ir jo darbams.

V. Bagdonavičius stengėsi dalyvauti visuose renginiuose, kur buvo galima priminti Vydūno mintis ir žodžius. Ne be jo iniciatyvos 1991 metais Vydūnas grįžo į Tėvynę ir atgulė Amžino poilsio Rambyno kalno papėdėje esančiose kapinaitėse. Nuo to laiko – kiekvienų metų liepos pabaigoje vydūniečiai Bitėnuose rengia vasaros stovyklas. Jose kalba apie Vydūną, jo darbus, dalinasi savo pasiekimais. Tačiau svarbiausiai – vyko Bitėnų kapinaičių tvarkymas. Tai, kaip jos šiandien atrodo, yra ir ilgamečio Vydūno draugijos pirmininko Vacio Bagdonavičiaus nuopelnas – jis dalyvaudavo šiose stovyklose ir tiesiogiai prisidėjo prie jų grožio atskleidimo.

Nuo 1972 metų dirbdamas Lietuvos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, o nuo 1992 iki 2008 metų ir vadovaudamas jam, V. Bagdonavičius visą savo kaip filosofo dėmesį skyrė Vydūnui. 1990 – 1994 metais išėjo 4 Vydūno raštų tomai, kuriuose labai atidžiai sudėti paties Vydūno darbai. Vėliau dienos šviesą išvydo arti dvidešimties leidinių, kuriuose tyrinėjami ir plačiajai visuomenei pristatomas Vydūno darbai bei visa, kas gali būti svarbu ir įdomu tautos drąsinimui ir švietimui šiuolaikiniame sudėtingame pasaulyje.

V. Bagdonavičiaus išėjimas – didelė netektis jo artimiesiems, jį pažinojusiems bei visai Lietuvos kultūros bendruomenei. Tačiau jis išugdė nemažai savo mokinių, kurie tęs jo pradėtus darbus.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Vydūno gimtadienio dieną netekome Vacio Bagdonavičiaus"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*