Šilutės švietimas: turime kuo džiaugtis, bet yra kas tempia į dugną

Šilutės miesto mokyklos.Šilutės miesto mokyklos.

Praėjusią savaitę pasirodė viešosios įstaigos „Žurnalistinių tyrimų ir konsultacijų grupės“ leidžiamo žurnalo „Reitingai“ naujas numeris. Jame pateikti Lietuvos švietimo įstaigų duomenys: pradedant bendrojo lavinimo mokyklomis ir baigiant aukštuoju mokslu. Čia yra labai malonių ar neblogų mūsų rajono dalykų, tačiau yra ir liūdinančių. Ir labai.     

Gimnazijų reitinge ir toliau karaliauja Vydūno gimnazija

Lietuvos gimnazijos bei kitokiu vardu pavadintos bendrąjį išsilavinimą teikiančios įstaigos sugrupuotos į dvi dalis: į vieną ir labai mažą išskirtos tos, kurios mokinius į savo mokyklas atsirenka pagal pažangumą. Jų mūsų šalyje viso labo devynios. Čia eilę metų lyderiauja Vilniaus licėjus. Toliau eina Kauno technologijos universiteto bei Vilniaus jėzuitų gimnazijos. Visi duomenys šiuose reitinguose yra nuo 2014 metų, tad galima juos šiek tiek palyginti. Šio trejetuko pažangumas ir pozicijos lentelėje per tuos metus nesikeitė.

Kitą, didžiausią, dalį sudaro gimnazijos, kurios mokinių nesirenka, tai yra dirba su tais, kurie į jas ateina. Tokių mokyklų Lietuvoje 357.

Pasižvalgius po pirmąjį šimtuką, labai malonu 43 vietoje rasti Šilutės Vydūno gimnaziją. Ji šioje grupėje jau rimtai įsitvirtinusi, nes iš ketverių lyginimui pateiktų metų, tik 2015 metais buvo 106. Tuo tarpu 2016 m. – 69 ir 2014 m. – 80.

Tuo tarpu Šilutės pirmoji gimnazija nuo lyderės gerokai atsilieka ir užima 156 vietą šių metų reitinge. Jos šių metų 156 vietą, su labai drąsia atsarga, galėtumėm pavadinti atsitiktine, nes jos pozicijos lentelėje nėra labai tolimos nuo šimtuko: 2014 m. – 70, 2015 m. – 157 m., 2016 m. – 208.

Šiemet arčiau rajono lyderės – Žemaičių Naumiesčio gimnazija. Ji – 107 vietoje. Tačiau kaip tik tai būtų galima įvardinti kaip atsitiktine sėkme, nes tai aukščiausias mokyklos įvertinimas per tuos ketverius metus: 2014 m. – 269, 2015 m. – 192, 2016 m. – 250 vietos.

Trečiojoje vietoje – Šilutės rajono Vainuto gimnazija – 196 toji. 2014 m. – 309, 2015 m. – 191, 2016 m. – 32.

Žemaičių Naumiesčio bei Vainuto gimnazijas, jei lyginsime grynai matematiškai, gali būti panašios, jei lyginsime grynai statistiškai pagal pateiktus ketverių metų reitingų vietų vidurkius.

Sąrašą baigia Švėkšnos „Saulės“ gimnazija. Ji šių metų reitinge – 215-ta. 2014 m. – 319, 2015 m. – 243, 2016 m. – 267.

Gimnazijų vertinimas buvo grynai statistinis: skaičiuotas mokinių būrys pirmoje (devintoje pagal nesenai buvusią vidurinės mokyklos) ir ketvirtoje klasėse. Taip pat skaičiuota, kiek įstojo į aukštųjų mokyklų valstybės finansuojamas vietas, kiek į užsienio universitetus. Buvo vertinamas valstybinių egzaminų pažymių vidurkis, kurį gavo gimnazistai. Susumuoti pelnę po vieną ir daugiau 100 balų įvertinimų mokiniai.

Ar pasirinktas vertinimas pagal egzaminų vidurkių skaičiavimą ir rezultatų lyginimas yra teisingas – galima diskutuoti. Iš vienos pusės egzaminai – mokinių darbo pagrindinis vertinimas. Iš kitos pusės – šiais laikais norint baigti mokyklą ir gauti vidurinio mokslo baigimo pažymėjimą (deja, jau beveik užmirštas daug ką pasakantis žodis brandos atestatas), užtenka išlaikyti bent du egzaminus, iš kurių lietuvių kalbos yra privalomas. Egzaminų vidurkį mokyklai gali „kilstelėti“ ir vienas gerai dalyką besimokantis mokinys: laiko, pavyzdžiui, mėgiamą geografiją, gauna maksimalų įvertinimą 100, ir mokykla vertinime kyla aukštyn. Žinoma, rimtai besirengiantys studijoms aukštosiose mokyklose laiko jų žymiai daugiau.

Pagrindinės mokyklos: ir neblogai, ir dugne

Kita kategorija – progimnazijos ir pagrindinės mokyklos. Reitingų tyrėjai Pagrindines mokyklas taip pat suskirstė. Jis pagal mokinių skaičių dešimtose klasėse: viena grupė kai mokinių klasėje nuo 2 iki 9, kita – nuo 10 iki 24 ir paskutinė, kai jų klasėje daugiau nei 25 mokiniai. Tai palengvina kai kuriuos skaičiavimus ir reitingavimus, tačiau taip pat kažin ar parodo realų vaizdą.

Šios grupės mokyklų lygiai buvo skaičiuojamu pagal lietuvių kalbos ir matematikos pagrindinio ugdymo pasiekimo patikrinimo rezultatus ir mokyklos buvo rikiuojamos pagal iš šių dalykų išvestus vidurkius.

Mažiausiųjų grupėje – iki 9 mokinių klasėje – pirmauja Usėnų pagrindinė mokykla. Jos 8 dešimtokų patikrinimų bendras vidurkis 5,315 balo. Po to reitinguose eina praėjusiais metais „optimizuota“ Traksėdžių pagrindinė mokykla – 9 jos mokiniai mokyklai pelnė 5,055 balo. 4,665 balų mokyklai „pelnė“ Vilkyčių pagrindinės mokyklos 6 dešimtokai.

Toliau tenka pereiti į kitą – aukštesnę – grupę, kurioje mokėsi nuo 10 iki 24 mokinių klasėje. Joje 5 vietoje jau taip pat nuo šių mokslo metų nebesanti Pašyšių pagrindinė mokykla. 10 jos mokinių mokyklai ‚uždirbo“ 6,96 vidurkio balą. Toliau tame Lietuvos mokyklų sąraše yra Katyčių pagrindinė: 11 jos mokinių mokyklai „uždirbo“ 6,5 vidurkio balą. Kone į nugarą jai kvėpuoja Kintų pagrindinė mokykla: 17 jos mokinių patikrinimų rezultatai buvo įvertinti bendru 6,47 vidurkiu. Po to kiek atsilikus Juknaičių pagrindinę mokykla – 12 jos mokinių patikrinimų rezultatai buvo įvertinti 5,29 vidurkiu. Saugų J.Mikšo pagrindinės mokyklos „derlius“ 14 mokinių pelnė bendrai 5,11 vidurkį.

Atskirai galima būtų pakalbėti apie Šilutės miesto pagrindines mokyklas. Ir viena ir kita sąrašo pabaigoje. Pamario pagrindinę praėjusiais metais baigė ir žinias „tikrinosi“ 11 mokinių, kurių bendras „derlius“ ir įnašas į mokyklos reitingus 3,635 (lietuvių 4,36, matematikos – 2,91). Šilutės M.Jankaus pagrindinė mokykla – baigia iš vis visą reitingų lentelę  – ji paskutinių paskutinė iš visų Lietuvos pagrindinių mokyklų. Ji, beje, prie gausiausių grupės, kur 25 ir daugiau mokinių. Ją praėjusiais mokslo metais baigė 32 mokiniai. Jų lietuvių ir matematikos žinių patikrinimų vidurkis – 3,605 (lietuvių 4,63, matematikos – 2,58).

„Reitingų“ žurnalo autorius žurnalo redaktorius Gintaras Sarafinas šių – pagrindinių (dešimtmečių) mokyklų reitingų aptarimo straipsniui pasirinko lyg ir daug sakantį pavadinimą „Tūkstančiai mokinių Lietuvos mokyklose dar bet ką, tik ne mokosi“. Pasitelkia argumentavimui ir įvairius autoritetus. Tačiau žinantieji dabartinę švietimo sistemą vargiai ar gali sutikti su tokiu straipsnio pavadinimu. Šioje grupėje mokosi, ko gero daugiausiai mokinių. Tačiau panašu, kad pavadinimas šiam tekstui gimė iš dešimtokų lietuvių kalbos bei matematikos pasiekimų patikrinimų rezultatų. Nes jau pačiame straipsnyje G.Sarafinas sako, kad baigę devynias klases labiausiai motyvuoti moksleiviai tęsia mokslus gimnazijose. O jau tada Pagrindinėse mokyklose daugiausiai ir lieka tie, kurie gali, su be galo didelėmis išimtimis, gal ir gali būti straipsnio pavadinimo leitmotyvu.

Panašu, kad tai visiškai tinka Šilutės miesto mokykloms. Dugne esančios Šilutės M.Jankaus pagrindinės mokyklos direktorius Audrius Astasevičius žiniasklaidoje jau ir praeitais metais, ir šiais metais kalbėjo tą patį – 9 klasėje lieka nemotyvuoti mokiniai. Tačiau tokia pat padėtis yra ir Kelmėje, ir Kretingoje, ir Zarasuose. Tačiau tų dešimtos klasės mokinių žinių įvertinimai yra šauniai geresni. Gerokai geresni Šilutės rajono kaimiškų pagrindinių mokyklų rezultatai. Matyt, vis tik pagrindinės priežastys gali glūdėti ne tame, ar ne tik tame. Būtų vis tik šaunu, jei pavyktų tai išsiaiškinti ir bent šiek padėtį pagerinti. Na, bent jau tiek, kad nebūtų Šilutė Lietuvos uodegoje.

2 Komentarai "Šilutės švietimas: turime kuo džiaugtis, bet yra kas tempia į dugną"

  1. Valentina | 2017-05-16 at 15:52 |

    Įdomu, kokius stebuklingus rezultatus parodytų Vydūno gimnazijos mokytojai, jei juos sukeistume su Jankaus pagr. m-los mokytojais? Teisybės dėlei, vydūniečiai turėtų ne didžiuotis ypatingais savo rezultatais, o pasakyti ačiū tų pagrindinių mokyklų mokytojams, kurių mokiniai (geriausieji!) ateina į jų gimnaziją. Juk be pagrindų, įgytų 1-8 klasėje, jokie stebuklai nepasimatytų baigiant 12 klasę. Vieša paslaptis, kad III-IV g. kl. vydūniečiai eina papildomai mokytis pas tuos pačius kaimų ir miesto pagrindinių mokyklų mokytojus. Tik, aišku, dauguma nepripažins to, nors tu juos į gabalus kapok, juk ėjo į Vydūno gimnaziją dėl prestižo. Tai, kaip manot, kokie rezultatai būtų Jankaus pagrindinėje, jei juos mokytų Vydūno gimnazijos mokytojai?

  2. jei matuotų mokinio padarytą pažangą( tai yra svarbiausia), reitingai būtų kitokie :)

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*