Šį savaitgalį Šilutė minės savo garbingą 505 metų jubiliejų. Kaip visada ši šventė labiau skirta vietos žmonėms. Tačiau tikrai sulauksime svečių ne tik iš gretimų miestelių ar rajonų. Jau žinoma, kad atvyks Šilutės r. savivaldybės partneriai iš kitų šalių. Važiuodami jie dairysis į šonus ir seks akimis miesto prieigas. Liūdna, bet jiems gali susidaryti įspūdis, kad Šilutė – tai sovietinis miestas, apsuptas betoninių tvorų. O viena jau net turi „paveldo“ požymių.
Istorinis paminklas už tvoros
Atvykstančius iš Vilniaus ar Kauno pusės Tilžės gatvėje, pervažiavus geležinkelį, svečius pasitinka sovietinės gamybos betoninė tvora. Ja apjuostas Šilutės autobusų parko turtas. Ji neišvaizdi, pamažu dūlanti. Autobusų parko vadovybė, greičiausiai suprasdama tai, bandė kai kuriose vietose ją paslėpti apsodindama augalais. Tačiau jie kol kas labai reti ir savo darbo dar neatlieka.
Liūdniausia, kad ši tvora užstoja vieną seniausių istorinių miesto pastatų – Šilutės švento Kryžiaus katalikų bažnyčią. Šie maldos namai unikalūs, vieni seniausių protestankiškame pamario krašte. Bažnyčia pastatyta 1854 metais. Greta jos – istoriniai vaikų globos namai. Šie pastatai – miesto puošmenos.
Galima suprasti buvusius sovietinius laikus, kai katalikybę mėginta slėpti visokiomis tvoromis bažnyčias maskuojant. Tačiau jau 26 metus to daryti nebereikia.
„Autobusų parkas“ – Šilutės rajono savivaldybės nuosavybė. Ir jau ne vienerius metus kalbama, kad šią įmonę iš miesto centro reikėtų iškelti. Tačiau toliau kalbų neprieita. Tad kol kas jokio sprendimo nepriimta, išeities nerasta (gal net neieškoma?). Betoninė tvora ir toliau pasitinka svečius bei liudiją prastą mūsų – šilutiškių – skonį ir menką istorinių dalykų suvokimą.
Tvora su spygliuota viela
Atvykstančius į Šilutę nuo Klaipėdos pusės jau kone miesto centre pasitinka kelių šimtų metrų betoninės tvoros. Jos sovietiniais laikais saugojo dviejų įmonių turtą. Viena įmonė – AB „Šilutės baldai“ – labai sėkmingai dabar tęsia savo veiklą. Kita – seniai užsidarė, o jos pastatai tebestovi ir šiurpina savo išvaizda.
„Šilutės baldų“ vadovybė, suprasdama padėtį, sumanė projektą, kuriuo bus užmaskuota jų teritoriją Klaipėdos gatvėje juosianti tvora. Netrukus čia meninėmis priemonėmis bus pavaizduota miesto bei krašto istorija.
Prasidėję parengiamieji darbai išryškino kaimynystėje buvusios įmonės problemas – tokia pat tvora pasirodė dar labiau apleista. Gražiausia, kad jos viršuje dar likę nuo ilgapirščių turtą sauganti spygliuota viela. Juokas juokais, tačiau tai jau paveldas, nes net jau kaimo žmonės savo laukų nebetveria tokiomis vielomis.
Tai, ko gero, ne vieninteliai dalykai, kurie darko miesto išvaizdą ir liudija apie čia gyvenančių žmonių prastą skonį. Tiesa, ne visų, nes priešingų pavyzdžių taip pat yra. Ir net, ko gero, daugiau.
Kviečiame skaitytojus pasidalinti savo pastebėjimais parodant gerai ir prastai tvarkomas Šilutės miesto bei apylinkių vietas. Gal pavyks išjudinti atsakingas žinybas, kurios sutvarkys tokias miesto grožį niokojančias vietas.
Be the first to comment on "Pirmoji pažintis su Šilute – betoninės tvoros?"