Ori senatvė Šilutės senjorų gyvenimo namuose  

Virs-senjorai-01

Prieš pusantrų metų Šilutėje duris pravėrę „Pamario senjorų namai“ šiandien pilni susikaupimo ir rimties. Prižiūrimi būrio darbuotojų, gyvenimo saulėlydyje čia dienas leidžia 27 senjorai. Išmintį patirtį sukaupę žmonės, pagal savo jėgas ir galimybes, gyveną aktyvų gyvenimą. Apie tai papasakojo šios įstaigos vadovas Leonas Anskaitis bei įstaigos socialinės darbuotoja Sandra Leliungienė. Vėliau, susipažinus su keliomis šių namų gyventojomis, teko įsitikinti S.Leliungienės pasakytais žodžiais, kad šie „žmonės labai geri – iš jų gauni kartais daugiau, nei pats duodi“.

Kasdienybė

Šiandien Šilutės „Pamario senjorų namuose“ gyvena 27 žmonės, kuriems reikalinga priežiūra. Daugelis jų turi vaikus, tačiau, kaip dažnai būna, jie negali atsitraukti nuo savo darbų ir visą dieną skirti savo tėvams, kuriems būtina nuolatinė priežiūra. Šiuose namuose dirba 13 darbuotojų. Tad savo dėmesį ir rūpestį visą parą jie ir gali skirti šių namų gyventojams.

Čia yra teikiamos trumpalaikes ir ilgalaikes socialines globas paslaugos. Jei trumpalaike vadinama iki 6 mėnesių globos priežiūra, tai ilgalaikė – nuolatinė. Direktorius sakė, kad žmogus gali bet kada nutraukti sutartį. Šiuo metu daugiausiai čia gyvena sudarę ilgalaikes sutartis.

Gyvenantys šiuose namuose yra mokamas. Žmogus savo išlaikymui turi skirti 80 procentų savo pensijos. Valstybės skiriami jam globos pinigai taip pat patenka į šios įstaigos kasą. Jei globotinis turi savo vardu turto, tai į šią įstaigą reikia mokėti vieną procentą jo vertės.

Šiuose senjorų namuose Šilutėje, esančiuose šalia Šyšos upės, yra vienviečiai, dviviečiai ir triviečiai kambariai. Dauguma gyvena po kelis žmones. Taip senjorams jaukiau ir smagiau. Tačiau, kaip sakė socialinės darbuotoja S.Leliungienė, namiškiai yra iš karto įspėjami, kad atvykę savo artimuosius gali rasti kituose kambariuose, nei paliko. Žmonės gali keistis vietomis, jei neatitiko jų interesai, pomėgiai ar tiesiog kažkas kita, nes visuomet yra atsižvelgiama į jų norus.

Senjorai yra maitinami keturis kartus per dieną. Pietus įstaigai atveža viena maitinimo įstaiga, o pusryčius, pavakarius bei vakarienę verdamos čia pat vietoje. Kad maisto čia pakanka, liudija tai, kad viena ne taip senai čia apsigyvenusi garbaus amžiaus moteriškė pradėjo savarankiškai valdyti ir net lovoje sėdėti. Nes po mėnesio buvimo čia ji čia žymiai sustiprėjo, nes maistas žymiai geresnis nei ligoninėje, iš kurios ji čia ir atvažiavo. Šauni senutė užsibrėžė sau tikslą dar per mėnesį pradėti ir savarankiškai vaikščioti.

Nevaikštantys senjorai į erdvią valgyklą atvažiuoja „ratukais“. O tie, kuriems yra „lovos“ rėžimas, pavalgyti padeda šios įstaigos darbuotojai. Jie taip pat padeda, esant reikalui, susitvarkyti ir su būtinomis higienos procedūromis.

O tie, kurie vaikšto, gali išeiti už šių namų ribų. Tam yra nustatyta tvarka, kurios privalu laikytis, kad šių namų darbuotojams nereikėtų be reikalo jaudintis dėl savo gyventojų.

Kristina Riterienė, bendrosios praktikos slaugytoja, rūpinasi šių namų gyventojų sveikata. O esant reikalui, kviečiasi medikus, arba tiesiog organizuoja senjorų vizitus pas daktarus. Ji taip pat rūpinasi, kad gyventojams netrūktų medikamentų, vyksta pas gydytojus išrašyti jiems kompensuojamųjų vaistų. Tiems, kuriems medikai skiria reabilitaciją, vyks kartu į procedūras. Taip pat važiuoja tvarkytis dantų, akinių ar kitų dalykų. Žodžiu – viskas kaip ir įprastuose namuose. Tik slaugytoja čia profesionalė.

Gyvenimas

Gyvenimas šiuose namuose iš ties verda. Kaip sakė S.Leliungienė, be visų „valdiškų“ reikalų, kai reikia tvarkyti gyventojų dokumentaciją, bendrauti su įvairiomis įstaigoms, ji pasiskyrė vieną dieną, kuomet vykdo senjorų pageidavimus. O jų būna pačių įvairiausių – nupirkti virbalų, siūlų, parvežti ką „skanaus“ iš miesto. Būna, kai kuriai nors senjorai padeda vykti į svečius ar kokių kitų malonumų padeda įgyvendinti.

Tačiau didžioji dalis gyvenimo „sukasi“ šiuose namuose. L.Anskaitis džiaugėsi, kad „Pamario senjorų namai“ turi daug draugų bei bičiulių. Pabendrauti su senoliais atvyksta vaikučiai iš gretimo „Gintarėlio“ lopšelio – darželio, moksleiviai iš „Žibų“ pradinės, Šilutės pamario, Šilutės jaunimo mokyklų, atvažiuoja moksleiviai net ir iš Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos. Svečiai čia rengia parodėles, rodo programėles. Yra čia koncertavęs ir Inkaklių etnografinis ansamblis bei šios įstaigos draugai bei padėjėjai švedų humanitarinės organizacijos „Pagalba Lietuvai – tikėjimas, viltis, meilė“ žmonės iš Švedijos, kuriuos čia atvežė visur spėjantis Tadas Girčius. Lanko ir šilutiškiai, užsukantys čia paskaityti poezijos bei kitaip praskaidrinti šių žmonių gyvenimą. O šių namų gyventojai taip pat rengia savo mezginių bei kitokių rankdarbių parodas.

Nors ši įstaiga dar dirba ne taip jau senai, tačiau sulaukė ir įvertinimo – praėjusiais metais, minint Socialinio darbuotojo dieną, Šilutės savivaldybės administracija įteikė Metų partnerio ženklą. Padėkas reiškia ir čia gyvenančių senjorų artimieji.

Smagiausioji apsilankymo dalis

Ją teko patirti užsukus pas šių namų gyventojas. Optimizmu ir gyvenimo džiaugsmu spindėjo ponios Janinos akys, kuri tik ką paminėjo savo 80-metį. Ji, mums užsukus, mezgė savo proanūkiams kojines. Jų būta įvairių dydžių, nes ir vaikaičiai įvairūs. Ji labai apsidžiaugė pamačius užsukus S.Leliungienę ir dalinosi savo šventės įspūdžiais.

Labai mielos trys močiutės gyveno gretimame kambaryje: viena jų Stpepanija iš Švėkšnos taip pat mezgė savo vaikaičiams, Zofija žiūrėjo televizorių, o Genutė ilsėjosi ant lovos. Ir vėl buvo smagu matyti draugiškus ir optimistinius šių moteriškių žvilgsnius ir spindesį akyse.

Kitame gretimame kambaryje lovoje gulėjo sunkiai judanti ponia Marytė. Nors ji ir gulėjo, tačiau buvo ne tik pilna optimizmo, bet ir juokų – ji pokštavo, kad nors ji ir nėra labai didutė, tačiau kažkada tėvelis jai į galvą pridėjo daugybę juokų. Tad ji skubanti jais pasidalinti su aplinkiniais.

Tai tik keletas štrichų apie šiuos Šilutėje, Šyšos upės vingyje esančius šviesius ir jaukius namus, jų gyventojus bei čia vykstantį kasdienį gyvenimą. Belieka palinkėti darbuotojams ir toliau dalintis savo meile su čia gyvenančiais senjorais, o jiems patiems mėgautis ta juos supančia šiluma.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Ori senatvė Šilutės senjorų gyvenimo namuose  "

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*