Pokalbis apie suomius ir lietuvius su Laima Lavaste

Laima Lavaste ir bendrauti su ja padėjusi Birutė Morkevičienė.

Penktadienį Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje su skaitytojais susitiko žinoma žurnalistė Laima Lavaste. Labai šiltai bendraujanti moteris papasakojo apie save bei savo darbus. Plačiau ji kalbėjo apie savo keturias knygas, kurios susilaukė nemenko atgarsio visuomenėje. Ji taip pat išsakė ir labai aiškią savo nuomonę, apie kai kuriuos visuomenės procesus.    

Iš Telšių rajono kilusi suomišką pavarde besivadinanti žemaitė L.Lavastė yra gimusi pedagogų šeimoje. Tėvas buvo nedidelio miestelio mokyklos direktorius, o mama – pradinių klasių mokytoja. Tad reikalavimai vyriausiajai jų dukrai Laimai bei dar dviem jos seserims buvo labai aukšti. Tai leido susiformuoti aiškioms moralinėms nuostatoms, kuriomis žurnalistė visuomet vadovaujasi. Greičiausiai dėl to tikrumo, nuoširdumo ir tiesumo jos rašiniai „Lietuvos ryto“ laikraštyje bei jos leistos knygos susilaukia didžiulio pasisekimo.

Ji papasakojo, kaip buvo ištekėjusi už suomių menininko ir penkiolika metų pragyveno toje šalyje. Mokėdama jų kalbą, ji bandė perprasti tą šalį. Apie tai ji rašė straipsnius į savo laikraštį, kurie galiausiai virto knyga „Linksma knyga apie suomius ir Suomiją“. Joje labai šmaikščiai Suomiaipasakoja apie tų žmonių įpročius, požiūrį į gyvenimą bei darbą. Be to, šia knyga bandė paneigti įsišaknijusius stereotipus, kad „ten šalta, todėl visi geria, kad visi suomiai vaikšto su finkomis, mylisi nenusiėmę slidžių, kad ten daug ežerų, todėl ir uodų, kad Laplandija – tai tik pasakų apie trolius ir Kalėdų Senį šalis“. Nors teisybės, pastebėjo L.Lavaste, kai kada vis tik esama: ji papasakojo apie visiškai nenorinčias būti patraukliomis suomių moteris. Tai iliustravo pasakojimu, kai atvykęs rimtas suomių verslininkas susitikti su Lietuvos valdžia, pavėlavo į susitikimą, nes… prisėdęs papusryčiauti atviroje Pilies gatvės kavinių visą dieną negalėjo atitraukti akių nuo praeinančių moterų – jis negalėjo jomis atsigėrėti.

Į vienos iš susitikimo dalyvių klausimą, ar iš ties tokia patraukli Suomijos švietimo sistema bei ten aukštai vertinamas mokytojo darbas, pašnekovė patvirtino tai. Jos nuomone, pagrindinė priežastis – tai, kad šalies valdžia suprato, kad tik išsilavinusi ir protinga Suomija gali daug pasiekti. Tai lėmė ne tik požiūrį, bet ir investicijas į šią sritį. Tad dabar raško jų vaisius – švietimo sistema viena geriausių pasaulyje. L.Lavastės nuomone, mūsuose viskas krikti pradėjo atkūrus nepriklausomybę, kada pagrindine vertybe tapo greitas praturtėjimas bei tai lėmęs daugelio tėvų požiūris į mokytojus. O taip pat neteisingai pas mus suprastos demokratinės laisvės.

L.Lavastė pristatė ir kitą savo knygą „Skersgatvis dviem“. Joje šilti pasakojimai apie bendravimą su visuomenėje žinomais asmenimis – daugiausiai moterimis. Žurnalistė pasidalino įspūdžiais, kaip jai teko bendrauti su Jurga Ivanauskaite ir Rolandu Pavilioniu, kurie visai netrukus po jų susitikimų iškeliavo į Amžinybę. Tačiau prieš paliekant šį pasaulį atsivėrė. Ypatingai Europarlamentaras R.Pavilionis, kurį visi pažinojo labai griežtą ir principingą. Pokalbis su juo, dienos šviesą išvydęs laikraštyje jau po jo mirties, buvo labai šiltas, atskleidžiantis daugeliui nežinomas jautrias jo sielos kerteles. Žurnalistė po šio straipsnio sulaukė netikėtos jo žmonos, kuri taip pat žinoma griežtu savo požiūriu į daugelį dalykų, padėkos.

Viešnia taip pat pasakojo ir apie knygą „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“. Ji atsirado kaip noras parašyti kai ką panašaus, kaip kad ir knyga apie suomius. Tačiau, pastebėjo autorė, žymiai lengviau kalbėti apie kaimynus, nei apie save.

Nemažai L.Lavastė kalbėjo apie paskutinę savo knyga „Kalės istorija“. Visa Lietuvą sujaudinusia Garliavos istorija, ji, kaip žurnalistė, pradėjo domėtis, kai tai tebuvo tik mažas buitinis kelių žmonių konfliktas. Vėliau pakurstomas jis išaugo į valstybės lygio skandalą, kuris vėliau tapo žinomas kaip pedofilijos skandalu. Juo, suodę naudą, išmoningai pasinaudojo kai kurie šiandien garsiai apie tai prisiminti nenorintys politikai. L.Lavastė gilinosi į šią istoriją bei pagrindinės herojės Laimutės Stankūnaitės „gyvenimo detales, žingsnis po žingsnio, minutė po minutės artėdama prie Lietuvą sukrėtusios tragedijos ištakų“.

Knygoje „pateikiami neskelbti specialiosiomis priemonėmis užfiksuoti istorijos veikėjų pokalbiai, cituojami tyrimų ir apklausų protokolai, o svarbiausia – išskirtinis Laimutės Stankūnaitės pasakojimas apie vaikystę, tėvų auklėjimą, romantiškus jausmus, pažintį su Drąsiumi Kedžiu ir jų intymų gyvenimą. Visa tai netikėta šviesa nutvieskia šią neeilinę istoriją, ieškant atsakymo į klausimą kodėl taip atsitiko?“. Autorė pastebėjo, kad už šią knygą jai priklijavo pedofilų gynėjo vardą. Už tai jai yra tekę išgirsti ir grasinimų. Tačiau, prisiminusi savo tėvo mokymus, L.Lavastė susiėmė ir tęsė savo darbus, nors tai jai kainavo jos pačios sveikatą. Be to, kalbėjo žurnalistė, į ją kreipėsi ne vienas nuteistasis, teisėsaugininkų apkaltintas, ar net nuteistasis, kurie vien žodiniais kaltinimais pedofilija buvo uždaryti ar nuteisti. L.Lavastės nuomone, ne vienu atveju teisėsaugininkai tiesiog pernelyg apsidraudžia, kad vėl „nebūtų prašauta pro šalį“. Negalėdama jų visų aprašyti, žurnalistė susilaukė jų bei jų artimųjų nuoskaudos ar net įžeidinėjimų.

Tai tik keletas įspūdžių iš susitikimo su žurnaliste Laima Lavaste Šilutėje. O jos knygas patartina skaityti tik tiems, kurie turi sveiką požiūrį į aplinką bei puikų jumoro jausmą – daugelis be galo rimtų dalykų pateikiama remiantis būtent juo.

Knygos „Mes. Lietuviai. Vadovėlis, kaip suprasti lietuvius ir jais naudotis“ skaitymo nurodymai ir padėkos (padrąsinimai):

Skiriu tautos žiedui — anoniminiams internautams.
Viskas, ką jūs pasakysite apie šią knygą ir jos Autorę, bus tiesa.
Vien dėl to ją verta įsigyti.
Dėkoju anūkams Emilei, Kajui ir Saimonui už drąsą, turint
močiutę žurnalistę, kai kurių žmonių sąmonėje prilygstančią
pabaisai, kuria gąsdinami vaikai.
Įspėju — nestabilios psichikos žmonėms ir vaikams skaityti
draudžiama.

Šiek tiek daugiau iš šios knygos – čia

Lav-02

Komentarų nėra, būk pirmas. "Pokalbis apie suomius ir lietuvius su Laima Lavaste"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*