Kalendoriaus lapelyje – balandžio 1-oji, tačiau visai ne Juokų diena ji yra Daivai Pielikienei, šiandien stojusiai prie Šilutės meno mokyklos vairo.
– Ką Jums reiškia ši nauja pradžia?
– Pirmiausia – tai ilgai siekto tikslo mažą viršūnę. Galbūt vieno iš tikslų, nes gyvenime jų buvo ir daugiau. Ryžausi tokiems pokyčiams ir labai džiaugiuosi, kad dabartinį etapą pasiekiau. Savo darbe visada turiu tikslą ir siekiu rezultato, tad ir čia mano asmeninės savybės nulėmė, kad jei kažką darau, darau iš širdies, atsakingai ir iki galo.
Tačiau šis asmeninis tikslas iškilo visų pirma galvojant apie mokyklą, norint įgyvendinti savo ir kolegų idėjas. Dirbu čia apie 15 metų. Netgi dirbdama antraeilėse pareigose, aš visada buvau su mokykla, gyvenau jos gyvenimą ir mačiau, kokia ji turėtų būti, kokia ji galėtų būti.
O kolegų palaikymas, paskatinimas buvo pirmasis postūmis pasiryžus siekti šios mokyklos direktoriaus posto.
– Ar naujos patalpos padės Jums siekti mokyklos tikslų?
– Be abejo, nauji namai buvo vienas iš svarbiausių darbų, palaikiau bendruomenę, kartu ėjome į rajono savivaldybės tarybos posėdžius ir ačiū visiems, kad mums pagaliau pavyko. Ir aš, ir mūsų bendruomenė šia mokyklą matėme ne kaip atskirą kultūros židinį, ne tik kaip ugdymo įstaigą, bet ir metodinį viso rajono muzikos, dailės ar šokio mokytojų centrą. Ir kaip miesto muzikinį centrą. Šitos patalpos turi nepaprastai gerą aurą, ir nesvarbu, kad mums dar labai daug ko trūksta. Patį pagrindą – lopšį turime, dabar jį reikia gražiai puošti, mylėti ir puoselėti. Tačiau pastatas dar nieko nereiškia be žmonių, be meilės darbui, o mano pagrindinis siekis toks: labai norėčiau matyti mokyklą, kuri padovanotų vaikams didžiausią dovaną – meilę Menui.
– Kokios Jūsų mintys apie galimybę Šilutėje įkurti Menų gimnaziją?
– Žinot, tokia idėja gali būti, deja, mūsų miestelis tam per mažas, emigracija didėja, o vaikų mažėja. Norėtųsi geriau išlaikyti šią oazę apjungiant ne tik vaikus. Šiais metais mokykla pakeitė pavadinimą ir jau yra nebe „Vaikų meno mokykla“, o „Šilutės meno mokykla“. Planuojame turėti dailės suaugusiųjų skyrių, taip pat ir mylinčių muziką, taip siekdami platesnių, gilesnių tikslų, kaip ir visoje Lietuvoje, kad žmogus turėtų galimybę mokytis visą gyvenimą. Manau, kad mūsų miesto žmonės turi neįgyvendintų tikslų, nerealizuotų svajonių. Tad bandysime plėstis ir suteikti galimybę jiems to pasiekti mūsų Meno mokykloje. Galvojame ir apie naujas programas, tačiau tam reikės ir laiko, ir lėšų, tačiau tai bus daroma po nedidelį žingsnelį, ir mes pamažu judėsime link tikslo.
– Ko tikitės iš rajono bendruomenės?
– Tikiuosi dar didesnio bendradarbiavimo. Gal kažkam atrodo, kad mes nuo bendrojo ugdymo mokyklų muzikos ar dailės mokytojų esam kažkiek nutolę, tačiau iš tiesų išskėstom rankom ir atvirom širdim laukiam ir naujų idėjų, ir galimybės keistis patirtimi. Savo mažojoje mokykloje gal mes ir neturėjome tiek galimybių, elementariai – vietos, tačiau dabar turime salę, kuri po rekonstrukcijos tarnaus bendruomenei, ir turėsime galimybę pakviesti į koncertus. Juk labai svarbu, kad vaikas galėtų parodyti tai, ko išmoko, ir kad žiūrovai būtų ne tik tėveliai ar seneliai, bet ir visuomenė. Yra ir senjorų klubai, ir nedidelės bendruomenės, kurios labai džiaugsis padovanota galimybe pabuvoti jaunų žmonių pasirodymuose.
Gražiai bendraujame su Šilutės Rotary klubu. Su jais numatėme ir tolesnio bendradarbiavimo gaires. Aš visų pirma jiems padėkojau, kad suteikia galimybę mūsų mokyklos vaikams pasirodyti savo renginių metu ir visą laiką remia.
Norėčiau pabrėžti, kad artėja mokyklos jubiliejus – jau greitai bus 50-metis, ir dabar jau vyksta pasiruošiamieji darbai ir renginiai. Pirmasis labai didelis ir svarbus renginys balandžio 15-ą dieną bus respublikinis festivalis, į kurį suvažiuos visos Lietuvos mokytojai ir vaikai, turėsime garbią komisiją iš Kauno ir Klaipėdos. Pagrindinis koncertas vyks gegužės 5-ą dieną Šilutės kultūros ir pramogų centre.
O iš „Šilainės krašto“ tikėčiausi gražaus bendradarbiavimo – mokykla turi nepaprastai daug svarbių pasiekimų, gražių renginių, kurie pasilieka viduje, nes mokytojams, kurie atlieka visus organizacinius darbus, kartais pritrūksta laiko parašyti ar kitaip pranešti visuomenei. Tačiau keli gražūs žodžiai ar nuotrauka labai daug reiškia mažiesiems atlikėjams. O ateityje „Šilainės krašte“ gal net galėtų gimti skyrelis – Šilutės meno mokyklos naujienos?..
Ačiū už pokalbį.
Kalbino Gedmina Girdvainė