Tarybos nariai buvo „pastatyti“ prieš faktą

Posėdžiui pirmininkavęs mero pavaduotojas A.Bekeris. Šalia - tarybos sekretorius Andrius Jurkus.

Ketvirtadienį vyko eilinis 24-tasis VIII kadencijos Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Vis tik šįkart jis vis buvo ne toks jau eilinis, nes pirmą kartą jam pirmininkavo mažiau kaip prieš pusmetį naujuoju Šilutės mero pavaduotoju tapęs Algis Bekeris. Su pirmininkaujančio pareigomis jis susitvarkė normaliai, nors šiokių tokių nesklandumų ir būta. Jausdamas, kad taip gali atsitikti, A.Bekeris dar posėdžio pradžioje iš anksto už jas ir atsiprašė.

Šiaip jau tik porai sprendimų prireikė politinės ekvilibristikos įgūdžių, ką šiaip jau neblogai, ar net puikiai, įvaldęs Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis. Nežiūrint patirties trūkumo, po nemenkų diskusijų, Savivaldybės specialistų konsultacijų telefonu su sostinės institucijomis, mero pavaduotojo vadovaujama taryba visus sprendimus priėmė taip, kaip juos ir buvo parengusi Savivaldybės administracija.

Šiokia tokia strigtis prasidėjo tvirtinant darbotvarkę. Pagal neseną tvarką, tarybos narys, nenorėdamas, kad jam būtų prikišamas koks interesų konfliktas, turi nusišalinti nuo su juo vienaip ar kitaip siejamais sprendimais. Prieš pradedant tvirtinti būsimą darbotvarkę, apie nusišalinimą paskelbė keletas politikų. Tuomet nusišalinanti pasiskelbė ir tarybos narė Laimutė Uselienė. Į posėdžiui pirmininkaujančio A.Bekerio nustebimą, kad nėra dėl ko, ji atsakiusi, kad jei bus pakeistas sprendimas „dėl pritarimo įgyvendinti projektą „Edukacinių erdvių sukūrimas Šilutės r. Vainuto gimnazijoje“. O siūlymą tokias erdves kurti ne Vainuto, bet  Žemaičių Naumiesčio gimnazijoje, posėdžio pradžioje pateikė tarybos narys Arūnas Pupšys. O tuomet ir pasidėjo batalijos.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė L.Uselienė.

Šilutės rajono savivaldybės tarybos narė L.Uselienė (nuotrauka iš „Šilainės krašto“ archyvo).

Šiaip nors dar tebuvo aptarinėjama posėdžio darbotvarkė, tačiau iš šono atrodė, kad jau vyksta sprendimo, dėl edukacinių erdvių gimnazijose, projekto svarstymas. L.Uselienė yra Žemaičių Naumiesčio gimnazijos direktoriaus pavaduotoja. Tad suprantama, jai rūpi mokyklos būklė. O kaip tik šiai gimnazijai iki šiol vis pritrūkdavo didesnio savivaldybės dėmesio – rimtų investicijų į pastatą. Todėl galimybė bent šiek tiek pasigerinti situaciją iš ties labai sudomino mokyklos bendruomenę. Šiek tiek – tai beveik 284 tūkstančius eurų, kurių didžioji dalis – Europos sąjungos parama, skiriama per Švietimo ir mokslo ministeriją. Už juos būtų mokykloje kuriamos kūrybiškumą skatinančios edukacinės erdvės, kurios būtų nevaržančios, komfortiškos, estetiškos, funkcionalios, lengvai pertvarkomos ir t.t.

Pasirodo, dieną prieš posėdį, buvo susirinkusi tarybos politinė dauguma, kuri aptarė teikiamus svarstymui sprendimus. Ten L.Uselienei iškėlus klausimą dėl mokyklų sukeitimo ir lėšų skyrimo Žemaičių Naumiesčio gimnazijai, jai buvo patarta pasiskambinti į Švietimo ir mokslo misteriją ir išsiaiškinti, ar taip galima iš vis elgtis. Ji ėmė ir paskambino. Atsakingi asmenys politikei sakė, kad nelabai aiški tvarka, bet būtų galima keisti. Su tuo nesutiko projektą rengę Savivaldybės Planavimo ir plėtros skyriaus darbuotojai. Pagal juos Žemaičių Naumiesčio gimnazija neatitinka keliamų kriterijų, nes pastate nėra ugdomi pradinukai. Be to, keičiant ką, reikėtų labai skubėti, nes paraišką su visais finansiniais paskaičiavimais, vizualizcijomis bei kitokių dokumentų šūsnimi privalu pateikti iki birželio pabaigos. O be to, šios lėšos gali būti skiriamos atsižvelgus į Klaipėdos regioninės plėtros tarybos rekomendacijas. Ši institucija, sakė savivaldybės darbuotoja, projektus svarsto bent du mėnesius.

Žodžiu, teoriškai gal ir būtų galima šias lėšas skirti Žemaičių Naumiesčiui jei: Švietimo ir mokslo ministerija paskelbtų papildomą šaukimą projektams, jei sutiktų Centrinė projektų valdymo agentūra, kuri žiūri projektų atitikimą europiniams ar dar kokiems reikalavimams, jei dar kažkas. Panašu, kad iš ties trūksta laiko, jei visur reikia keisti, prašyti bei derinti. O jei šią procedūrą pradėti iš naujo – iš vis pinigai gali nuplaukti. Tai buvo labai motyvuojantis argumentas tarybos nariams nesiblaškyti ir pritarti savivaldybės administracijos parengtam sprendimo projektui.

Viskas baigėsi tuo, kad, net ir atidėjus sprendimo priėmimą į posėdžio pabaigą (reikėjo laiko konsultacijoms), L.Uselienei neprireikė nusišalinti nuo jo svarstymo, nes savivaldybės darbuotojams paskambinus į Vilnių bei dar kažkur pasiaiškinus, paaiškėjo, kad Žemaičių Naumiesčio gimnazija dabartine būkle, kaip ir neatitinka keliamų reikalavimų. Tad už sprendimą, pritarti šiam projektui ir pagerinti Vainuto gimnazijos būklę tomis edukacinėmis erdvėmis, balsavo 21 tarybos narys, o du – L.Uselienė ir Raimundas Ambrozaitis – „susilaikė“. Jis iš vis siūlė šiuos pinigus skirti pagerinti Šilutės M.Jankaus pagrindinės mokyklos būklę. Nes ši mokykla jau antrus metus iš eilės pagal pažangumą yra visų Lietuvos mokyklų reitingų apačių apačioje. Politiko nuomone, naujos erdvės galėtų labiau motyvuoti mokinius.

Šiaip po šio posėdžio ima aiškėti, kad tarybos nariai (gal ir visa taryba) viso labo tėra tik formalumas, kurį neišvengiamai reikia atlikti. Nes sprendimus, kur teikti projektus, ką gerinti bei tvarkyti, priima savivaldybės valdininkai. O toliau tik politinės ekvilibristikos reikalas, kaip įtikinti politikus balsuoti už vieną ar kitą projektą ar sprendimą.

Dar grįžtant prie minėto sprendimo sukurti naujas edukacines erdves Vainuto gimnazijoje, galima tik pastebėti, kad prieš tapdamas Šilutės rajono meru, V.Laurinaitis dirbo šioje ugdymo įstaigoje direktoriaus pavaduotoju. Žinoma, tai ir šis projektas – visiškas atsitiktinumas.

Be the first to comment on "Tarybos nariai buvo „pastatyti“ prieš faktą"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*