Susirinkusieji buvo vieningi – H.Zudermanas turi likti „savo namuose“  (papildyta)

Vakar Macikuose, oficialiai jau nebesančioje Šilutės H.Šojaus muziejaus vokiečių rašytojui Hermanui Zudermanui skirtos ekspozicijos salėje, jo gimtuose namuose, kur prieš 159 metus jis gimė, buvo surengta diskusija dėl tolimesnio jos likimo.

01

Profesorius iš Vokietijos Walter Rix ir muziejaus direktorė R.Šikšnienė.

Ją paskatino vieno žymiausių H.Zudermano kūrybos bei gyvenimo žinovo, profesoriaus iš Vokietijos Walter Rix atvykimas į mūsų kraštus. Nors profesorius atvyko visai kita proga, tačiau jis taip pat susirūpinęs Šilutės rajono valdžios ketinimais iškelti iš jo gimtojo namo čia esančią ekspoziciją į kitą vietą. Susirinkusiems kultūros, švietimo, visuomenės veikėjams jis papasakojo apie šio rašytojo reikšmę ir svarbą abiem – vokiečių ir lietuvių – kultūroms. Jis taip pat kalbėjo, kaip įamžintas bei kaip puoselėjamas H.Zudermano atminimas Vokietijoje.

Po jo kalbėję šilutiškiai abejojo valdžios sprendimu H.Zudermaną ir H.Šojų įkurdinti restauruotose Šilutės rūmuose, motyvuojant mažu šios ekspozicijos lankymu bei, jų manymu, menku populiarumu. Ne vienas kalbėjo, kad turint pasaulinio lygio žmogų Šilutės krašte, būtų labai neišmintinga neskirti jam deramo dėmesio, prilyginant jį kad ir žinomam, tačiau regioninės svarbos dvarininkui H.Šojui. Be to, taip pat buvo atkreiptas dėmesys, kad jau suplanuotos dvare ekspozicijos, kuriose nors ir numatyta parodyti visus buvusius krašto šviesuolius, tačiau tik gimtojoje vietoje galima tinkamai ir, pabrėžiant jo svarbą, pristatyti šį rašytoją.

Būta ir labiau kritiškų pasisakymų valdžios atžvilgiu, kai buvo abejota kai kurių savivaldybės pareigūnų kultūriniu supratimu bei tinkamu išprusimu.

03

Muziejaus Stebėtojų tarybos pirmininkas J.Jatautas (dešinėje).

Pasisakė ir rajono tarybos narys, Šilutės H.Šojaus muziejaus Stebėtojų tarybos pirmininkas Jonas Jatautas. Jis džiaugėsi tuo, kad visuomenėje kilo diskusija, kurios metu ir turėtų paaiškėti geriausias sprendimas. Jam kalbant būta ir nevienareikšmiškų replikų į kai kuriuos jo pasakymus, nes susirinkusieji abejojo, ar muziejau taryba priėmė tinkamą sprendimą, siūlantį iškelti ekspoziciją.

Kalbėta ir apie tai, kad ne iki galo viską padarė ne tik muziejus, bet ir kitos rajono institucijos, kad rašytojas būtų tinkamai pristatytas visuomenei. Kalbėta ir apie savo veiklą prieš kurį laiką nutraukusį H.Zudermano klubą. Iki tol klubas buvo daug nuveikęs H.Zudermano atminimo įamžinimui. Taip kalbant kilo mintis vėl atkurti H.Zudermano klubą. Tam pritarė dauguma šioje diskusijoje dalyvavusių žmonių. Tad buvo sutarta, kad atkuriamasis susirinkimas vyks rugpjūčio 11 dieną 18 valandą H.Šojaus dvare.

Taip pat buvo perskaitytas ir profesoriaus, kurį Šilutės valdžia vadina krašto ambasadoriumi Vilniuje, laiškas. Jis taip pat nepritaria tokiems Šilutės rajono valdžios veiksmams,  pabrėždamas, gimtosios vietos kultūrinę svarbą.

Pabaigoje susirinkusieji vienbalsiai priėmė šios diskusijos rezoliuciją – kreipimąsi, kurioje išsakyta pozicija dėl H.Zudermano memorialinės ekspozicijos likimo bei tinkamo rašytojo įamžinimo.

Profesoriaus Domo Kauno laiškas

Laba diena, garbūs diskusijos Sudermanno memorialinio paveldo likimo klausimu dalyviai.

Jei aplinkybės būtų leidusios dalyvauti šiame renginyje, savo pasisakyme  plačiau rutuliočiau tokias mintis:

Rašytojas Hermannas Sudermannas negali tapti nei Savivaldybės, nei Muziejaus skubotų sprendimų bei prastos veiklos įkaitu: jis su tuo nesusijęs.

Sutinku, kad su Sudermannu susijęs Macikų objektas – memorialinė ekspozicija gimtajame name ‒    buvo apleistas, tačiau atsakomybė dėl jo po lygiai tenka tiek Savivaldybei, tiek ir Muziejui. Kadangi diskusijoje tikriausiai dalyvaus ir administracijos atstovai, tai prašyčiau jų paviešinti, kiek kartų per praėjusius penkerius, o gal ir daugiau metų Savivaldybėje svarstytas Sudermanno aktualinimo Macikuose klausimai ir kokie buvo priimti sprendimai.

Sudermanno kūrybinis ir memorialinis paveldas yra tarptautinės reikšmės objektas, nes rašytojas laikomas vienus žymiausių XIX a. pabaigos–XX a. pradžios europinės literatūros reprezentantų.

Sudermannas kaip žymiausias lietuviškosios tematikos Rytų Prūsijos vokiečių rašytojas yra  ypatingai svarbus Mažosios Lietuvos regiono lietuvių ir vokiečių santykių reprezentantas.

Sudermannas ir Vydūnas yra žymiausi ir reikšmingiausi Šilutės miesto ir savivaldybės regiono  vokiečių ir lietuvių rašytojai. Jie buvo asmeniškai pažįstami ir bendravo, jų gimtines skiria vos kelių kilometrų atstumas, tačiau nei vieno, nei kito gimtinės nėra tinkamai įprasmintos.

Europinėje kultūros ir literatūros tradicijoje gimtasis namas yra esminis, vienas svarbiausių rašytojo paveldo objektų.

Gimtasis namas kaip memorialinis objektas turėtų būti siejamas su Sudermanno tėvų kapaviete senosiose Šilutės evangelikų liuteronų kapinėse, kurias jis iki gyvenimo pabaigos lankė kaip atminimo ir poilsio vietą, taip pat ir su kitomis jam asmeniškai reikšmingomis Šilutės ir apylinkių vietomis (su Hugo Scheu dvaru).

Galbūt rutuliojant diskusiją praverstų prieš akis turėti kai kuriuose orientyrus, todėl priminsiu  reikšmingiausius Sudermanno kūrybos ir jos sklaidos faktus: prozos veikalai išversti į daugumą Europos kalbų, juos vertino Raineris Maria Rilkė, Robertas Musilis, Bernardas Shaw, iki Pirmojo pasaulinio karo Sudermannas buvo išrinktas į žymiausių Europos rašytojų dešimtuką bei iškeltas kandidatu Nobelio premijai gauti, nors jos ir nelaimėjo. Dramaturgijos ir prozos knygos į lietuvių kalbą verčiamas nuo 1909 m., paskutinė išversta 2002 m., į latvių kalbą – nuo 1894 m., 1937–1938 metais Rygoje išleisti  16 tomų „Raštai“, į estų kalbą verčiamas nuo 1904 m., paskutinis vertimas knyga – 2005 m. Reikšmingiausias lietuviškos tematikos kūrinys – „Litauische Geschichten“ („Lietuviškos apysakos“, 1917 m., vertimas į lietuvių k. – 1960 m. Pagal vieną iš jų – „Kelionę į Tilžę“ ‒ 1976 m. pastatytas LTV spektaklis, 1980 m. – Eduardo Balsio opera, 1981 m. – Arūno Žebriūno vaidybinis filmas, 1989 m. Panevėžio teatre pastatyta drama „Užkampio laimė“. Dar carų valdymo laikais (XIX. a. pabaigoje) Sudermannas vaidintas Vilniaus rusų teatre, 1940 m. didžiausia Vokietijos kino filmų bendrovė UFA ekranizavo „Kelionę į Tilžę“, filmavimai vyko ir Kuršių nerijoje, „Kelionė į Tilžę“ taip pat ekranizuota Hoollywoode (JAV, metų tuo tarpu nesurandu). Svarbu žinoti, kad Sudermanno biograma dedama į visas didesnes pasaulio enciklopedijas ir elektronines svetaines, pažymint: He was born at Matzicken, now Macikai).

Sudermanno atminimas ir su juo susijusio paveldo likimas dėl rašytojo asmenybės ir kūrybos reikšmingumo nėra vien Šilutės problema. Ją sprendžiant turėtų dalyvauti ne tik Šilutės savivaldybė, Muziejus, bet ir Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, Kultūros ministerija ir Lietuvos rašytojų sąjunga.

Sudermanno paveldo, neatsisakant memorialinės ekspozicijos Macikuose, visaverčio išsaugojimo ir šiuolaikinius aktualinimo poreikius atitinkančią užduotį siūlyčiau paskelbti kaip Šilutės visuomenės, Lietuvos kūrėjų ir inteligentijos pilietinę iniciatyvą.

Siūlau grupei diskusijos dalyvių parengti esmines įžvalgas atspindinčią rezoliuciją ir ją nusiųsti paminėtoms, taip pat ir kitoms su Lietuvos kultūros paveldo išsaugojimu susijusioms institucijoms, žiniasklaidos priemonėms.

Susirinkimo rezoliucija

Diskusijos
dėl rašytojo Hermano Zudermano
memorialinės ekspozicijos išsaugojimo Macikuose dalyvių

REZOLIUCIJA

2016 m. rugpjūčio 2 d.
Macikai

Rugpjūčio 2 dieną rašytojo Hermano Zudermano name Macikuose, kur prieš 159 metus gimė pasaulyje žinomas rašytojas, ir kur nuo 1989 metų veikia jam skirta ekspozicija, vyko visuomenės diskusija dėl šios vietos ateities bei pasaulyje žinomo rašytojo, garsinusio Pamario kraštą, kūrybos ir veiklos sklaidos.

Šią diskusiją paskatino netikėtas Šilutės rajono vadovų ketinimas uždaryti šią vietą, perkeliant čia esančią ekspoziciją į restauruotą Hugo Šojaus dvarą.

Susirinkę visuomenės, kultūros, švietimo darbuotojai, žiniasklaidos atstovai susipažino su valdžios planais ir užmojais visiškai tam nepritarė.

Diskusijos pabaigoje vienbalsiai buvo priimta susitikimo rezoliucija:

  1. Nesutinkame su Šilutės rajono savivaldybės tarybos sprendimu uždaryti pasaulinį pripažinimą pelniusio rašytojo H.Zudermano memorialinės ekspozicijos veiklą Macikuose, gimtajame H.Zudermano name.

  2. Atsižvelgiant į Šilutėje gimusio rašytojo H.Zudermano pasaulinę kultūrinę reikšmę bei jo gimtosios vietos neįkainojamą vertę, siūlome paversti buvusio dvaro pastatą Macikuose ypatingos traukos centru, išsaugant ar net atkuriant autentišką jo gimtinės aplinką.

  3. Macikuose esančią ekspoziciją išplėsti ir paversti pagrindiniu rašytojo kūrybos bei veiklos sklaidos centru Lietuvoje.

  4. Skirti daugiau materialinių ir dvasinių savivaldybės išteklių H.Zudermano gimtųjų vietų, rašytojo kūrybos populiarinimui.

Vydūno draugijos garbės pirmininko Vacio Bagdonavičiaus nuomonė

Sveiki,

rytojaus diskusijoje dėl Zudermano muziejaus, suprantama, dalyvauti negalėsiu, tad labai trumpai šiuo klausimu pasakau savo nuomonę.

Mano manymu, Šilutės Tarybos sprendimas yra tiesiog nesuvokiamas, nesuprantama kaip mūsų, atrodytų, pakankamai aukštos kultūros valstybėje iš vis toks galėjo atsirasti. Nejaugi dar reikia kaip nors įrodinėti H.Zudermano, kaip vieno žymiausių vokiečių rašytojų, plačiai žinomo už Vokietijos ribų, statusą ar tai, kad jo kūryboje esmingai parodytas Mažosios Lietuvos gyvenimas, žodžiu, didžiulius jo nuopelnus literatūrai ir savo gimtam kraštui.

Nejaugi kažkieno asmeniniai interesai Šilutės Tarybai yra svarbesni net už visos mūsų kultūros garbę ir orumą. Būdami Europos Sąjungoje ignoruojame, jeigu ne blogiau, europinio masto kultūros vertybę, užuot ja didžiavęsi ir pasirūpinę tinkamu jos pagerbimu. Labai „gražus“ įnašas į vokiečių ir lietuvių kultūrų santykius!

Ir tai tuo laiku, kai Vokietijoje gražiai pagerbiamas Zudermano bičiulio lietuvio Vydūno atminimas. Pagal gimimo vietą jie dar ir kaimynai – Vydūno gimtuosius Jonaičius ir Zudermano gimtuosius Macikus teskiria kokie 3 kilometrai. „Du tos pačios tėviškės žmonės“,- apie save ir Zudermaną rašė Vydūnas. Beje, ir jo gimtos sodybos vietoje derėtų kokį ženklą parūpinti. O kad Zudermano gimtasis namas išliko reikėtų tiesiog dėkoti Dievui ir džiaugtis, kad būtent jame ir būtent mes galime pagerbti jo atminimą. Didžių žmonių memorialinėmis vietomis visame kultūringame pasaulyje didžiuojamasi, jos saugomos ir puoselėjamos. Argi mes nesame to kultūringojo pasaulio dalis? Visi tinkamiausi argumentai šiuo klausimu jau pasakyti (ypač taikliai ir pagrįstai akademiko Domo Kauno ir Vytauto Toleikio), tad jų nekartodamas visiškai jiems pritariu. Gerbiami, Šilutės Tarybos nariai, įsiklausykite.

Pagarbiai,
Vacys Bagdonavičius
Vydūno draugijos garbės pirmininkas.

04

Pasisako evangelikų – liuteronų kunigas Remigijus Šemeklis.

05 02

1 Comment on "Susirinkusieji buvo vieningi – H.Zudermanas turi likti „savo namuose“"

  1. Sveikas protas nugalėjo!Visgi kartis tebelieka, nes valdžioje aukštas pareigas tebeužima nekompetentingi pareigūnai. Problemų ženkliai daugiau. Prūsų, pietryčių Lietuvos lietuvių etnoso likimas apleistas Istorijos instituto veikloje. Problema svarbi, kadangi galima teigti, jog ten įvyko žiaurus vietinių gyventojų genocidas. Šios temos (ir ne tik) gvildenime daug nuveikė IIPK metais nuo bolševizmo pasitraukę lietuvių emigrantai. Tačiau jų publikacijos (JAV, Kanados, Australijos, Vokietijos, … ) periodikoje, istorijos ir kultūros rašytiniai darbai iki šiol menkai pristatyti Lietuvos visuomenei. Jeigu istorijos mokslas, LGGRTC nebus deramai finansuojamas, o pareigybėms nebus taikomi atitinkami kriterijai, tai ir politikai turės skurdų peną. Nuo agresyvesnių kaimynų ir ateityje galėsime susilaukti „pagrįstų“ ultimatumų ir priekaištų kaip tai buvo dėl Klaipėdos, Vilniaus, dėl vyriausybės pakeitimo, tautinių mažumų…

Leave a comment

Your email address will not be published.


*