Sukilus verslui, „lietaus“ mokestis sumažintas beveik 40 %  

Ketvirtadienį įvyko 21 šios kadencijos Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis. Iš kitų jis išsiskyrė savo vangumu – nors ir buvo diskutuojama bei kiek ginčijamasi, tačiau kažkaip be jokios ugnelės, lyg visų nusivylus vykstančiu veiksmu.   

2017 metų biudžetas

Tai vienas svarbesnių metų sprendimų. Jis – tai finansinis savivaldybės veiklos pamatas. Šiais metais į Savivaldybės iždą turėtų patekti 37 milijonų 74 tūkstančius eurų. Dar apie pusantro milijono nepanaudotų eurų perkelta iš praėjusių metų. Išlaidų turėtų būti panašiai, kaip praėjusias metais. Tai 38 milijonai 290 tūkstančių eurų. Biudžetas ir toliau lieka deficitinis, tačiau kaip rodo keletos praėjusių metų patirtis – paprastai surenkama (gaunama) kiek daugiau nei planuota ir viskas metų gale išsilygina. Ir net sulaukiama, taip vadinamųjų, viršplaninių pajamų.

Tarybai pateikti skaičiai buvo analizuoti Tarybos komitetuose, todėl dauguma politikų didesnio dėmesio sprendimo projektui nerodė. Neaišku dėl ekstremalių situacijų fondo lėšų pasirodė Zigmantui Jauniui – dabartiniame biudžete jo nėra. Meras Vytautas Laurinaitis paaiškino, kad šios lėšos pateko į Administracijos direktoriaus rezervo fondą. Jos ir skirtos nenumatytiems atvejams finansuoti. Tačiau kalbėti apie biudžetą vis tik buvo pasiruošęs tik Raimundas Ambrozaitis.

Jis pastebėjo, kad biudžetas yra neblogai subalansuotas ir pasinaudodamas proga padėkojo Biudžeto skyriaus vedėjai Janinai Valienei. Biudžetas, politiko požiūriu, yra stipresnis, nei praėjusiais metais. Tačiau pasigilinus, kalbėjo R.Ambrozaitis, pastebimos kai kurios tendencijos: Šilutė yra daugiausiai socialinių išmokų gaunantis rajonas, dideli emigracijos srautai. Tuo pačiu biudžete per mažai dėmesio skiriama verslui – šiame posėdyje užregistruotas sprendimas dalį finansinės naštos, kurią iki šiol turėjo savivaldybė – perkelti ant verslo pečių. R.Ambrozaitis turėjo omenyje lietaus surinkimo administravimo mokestį. Politikas priminė Lietuvos laisvosios rinkos instituto tyrimą, kuriame sakoma, kad, lyginant su kitomis savivaldybėms, verslas iš Šilutės rajono traukiasi daugiausiai. Nėra verslo rėmimo fondo. Ir apibendrinamas jis sakė, kad vis tik dėmesys turėtų būti skiriamas ne padarinių šalinimui – skiriami didesni pinigai socialinei plėtrai – o būtų koncentruojamasi, į tai, kad kuo daugiau žmonių per verslą įsijungtų į aktyvų gyvenimą.

Meras, kaip visada, atsakė labai operatyviai. Jis kalbėjo, kad kas buvo rašyta „Šilokarčemos“ laikraštyje yra netiesa. Nes, V.Laurinaičio manymu, pasiimtas Klaipėdos regionas ir lyginami nepalyginami dalykai – uostamiestis visada pritraukia daug žmonių, o Klaipėdos, Kretingos rajonai – yra priemiestiniai uostamiesčio rajonai. Palanga ir Neringa – kurortai, kuriuose savos taisyklės. Tad natūraliai iš Šilutės rajono daugiau ir emigravo. Kalbėdamas apie verslą – meras sakė nežinantis nei vienos įmonės, kuri būtų uždariusi veiklą. O apie investicijas meras sakė, kad savivaldybėje parengta apie 6-7 projektus už maždaug 10 milijonų eurų. Tačiau ministerijos nepaskelbia jų įgyvendinimo pradžios.

Tai ir visos diskusijos, į kurias daugiau neįsijungė nei vienas tarybos narys. Už 2017 metų savivaldybės biudžeto projektą balsavo 18 iš 21 posėdyje dalyvavusių tarybos narių. Prieš nebalsavo niekas, o R.Ambrozaitis, Z.Jaunius ir Arūnas Kurlianskas susilaikė. Šiame posėdyje nedalyvavo Steponas Kazlauskas, Arvydas Jakas, Vaidas Bendaravičius ir Jonas Jatautas. Ir dar – pirmą kartą po keletos metų, Taryba plojimais nepadėkojo biudžetą sudariusiai (subalansavusiai) Savivaldybės administracijai – tiesiog nubalsavo ir tiek.

Akivaizdžiai sumažėjo „lietaus“ mokestis

Praėjusių metų liepos 28 dieną buvo priimtas tarybos sprendimas, kuriuo nustatyta paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugų bazinė kaina abonentams, perkantiems paviršinių nuotekų tvarkymo paslaugas. Tuomet ji buvo patvirtinta 0,28 euro už kubinį metrą. Tai sukėlė verslininkų – jiems pirmiausiai ir teko ši našta – nepasitenkinimą. Juo labiau, kad šis mokestis įvairiose savivaldybėse labai svyruoja. O Šilutės rajone – jis bene didžiausias.

Po įvairių aiškinimųsi, skaičiavimų, Savivaldybės administracijos specialistų pokalbių su verslininkais bei „Šilutės vandenų“ administracija buvo prieita susitarimo jį sumažinti. Tad posėdyje patvirtinta nauja kaina – 0,17 Eur/m3. Verslui turėtų kiek palengvėti.

Tačiau žiūrint į šiuos taip smarkiai sumažintus skaičius kyla klausimas – ar teisingai praėjusiais metais šis mokestis jis buvo paskaičiuotas Šilutėje? Juo labiau, kad gan ženkliai skiriasi jo dydis šį mokestį jau įsivedusiose savivaldybėse. Lietaus mokestis skaičiuojamas pagal labai sudėtingą formulę. Ją nustatė sostinėje. Belieka tikėjimas, kad praėjusiais metais nebuvo padaryta skaičiavimo klaidos, nustatant šį mokestį. Viltis yra dėl to, kad niekas iš politikų bent viešai niekur nekalbėjo, kad skaičiavo pagal ją. Tad lieka tik pasitikėti tai dariusiais specialistais. Apie panašų pasitikėjimą buvo neoficialiai kalbama po vieno iš Antikorupcijos komisijos posėdžių.

Meras padėkojo Sandrai Tamašauskienei

Ši politikė vadovauja Antikorupcijos komisijai. Šiame Tarybos posėdyje ji pristatė praėjusių metų veiklos ataskaitą. Ji buvo išsami ir nuosekli. Šiaip jau didesnių antikorupcijos faktų savivaldybėje ši komisija neužfiksavo. Tačiau darbo ji turėjo nemažai. Už jį Šilutės meras, gal net pirmą kartą, padėkojo dabartinei opozicijos lyderei S.Tamašauskienei.

Posėdyje bei, kaip įprasta, jo pabaigoje, opozicija neperskaitė jokių pareiškimų. O galėjo, nes vasario mėnesio pradžioje iki tol bedarbiu buvęs politinės daugumos tarybos narys tapo vienos savivaldybės įmonės vadovaujančiu darbuotoju. Tai sukėlė nemažą klausimų. Ir vėl, belieka viltis,  kad opozicija imsis savo priedermės stebėti ir kritikuoti politinė daugumos darbus ir veiklą.

Be the first to comment on "Sukilus verslui, „lietaus“ mokestis sumažintas beveik 40 %  "

Leave a comment

Your email address will not be published.


*