Mokytojo atlyginimas turi būti orus

Antradienį Šilutės rajone lankėsi Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas Eugenijus Jovaiša. Prieš išvyką po rajoną jis ir Šilutės rajone į parlamentą išrinktas Alfredas Nausėda bei Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis susitiko su Šilutės rajono tarybos nariais, savivaldybės darbuotojai bei žiniasklaidos atstovais. Valandos trukmės pokalbyje komiteto pirmininkas trumpai supažindino su tais planai bei numatomais darbais, kurie guli ant jo darbo stalo.      

Prieš šį pokalbį, V.Laurinaitis susirinkusiems paaiškino, kad komiteto pirmininkas E.Jovaiša turėtų susipažinti su galima Jūrų kadetų mokyklos vieta Rusnėje bei pamatyti praėjusių metų pabaigoje savivaldybės įsigytą „Vėtrungės“ moksleivių stovyklą Kintuose, ir padėti drauge rasti sprendimą. Vėliau, jau pokalbio pabaigoje, paklaustas nuomonės apie Rusnę ir Kintus E.Jovaiša sakė, kad matė šių įstaigų dokumentus, tačiau atvyko pažiūrėti realios padėties vietoje. Jis nieko konkretaus nesakė ir nežadėjo, tik diplomatiškai sakėsi esantis už tai, kad Pamarys turi turėti įvairias galimybes.

Tačiau didžiąją dalį susitikimo Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas kalbėjo apie planuojamas švietimo sistemos reformas, tobulinimus bei ateities planus. O vėliau, vienos iš šio susitikimo dalyvių paklaustas konkrečių dalykų, paaiškino, kad tai kol kas tik ateities planai. Jiems turės pritarti ir politikai, ir Švietimo ir mokslo bei Finansų misterijos, ir profesinės sąjungos. Dabar, daugeliu atveju, tai tėra diskusijos, kuriose turėtų gimti esminiai dalykai.

Seimo narys kalbėjo ir apie konkretesnius dalykus. Pradžioje jis įvardino, kad greičiausiai jau nuo 2019 metų bus pereita prie penkiamečių ikimokyklinio bei šešiamečių pradinio mokymo. Tačiau tam reikia gerai pasiruošti: turi būti peržiūrėtos ar net sukurtos ugdymo programos, sukurti vadovėliai, numatyta infrastruktūra bei paruošti pedagogai. Tai truks, tačiau panašu, jog tai neišvengiama.

Jis taip pat kalbėjo, kad dabartinio Seimo bei Vyriausybės pozicija neuždaryti pradinių kaimo mokyklų. Net jei mokinių skaičius juose nėra didelis. Tuo tarpu jau nuo penktos klasės mokiniai turėtų važiuoti į pagrindines mokyklas, kur sąlygos ugdymuisi geresnės. Jis tai pat gan kritiškai kabėjo apie „ilgąsias gimnazijas“, kurios nieko nesiskiria nuo buvusių vidurinių.

DSC06926

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas prisiminė, kad 1992 metais, paprašytas tuometinio Švietimo ministro Dariaus Kuolio parengė Valstybinių baigiamųjų egzaminų sistemą šalyje, kuri netrukus ir buvo įdiegta. Tačiau, dabar anot ilgamečio Edukologijos universiteto prorektoriaus, socialinė padėtis keičiasi, todėl planuojama, kad pageidaujantiems stoti į aukštąsias mokyklas turėtų būti trys ar keturi privalomi egzaminais: lietuvių kalba, matematika, istorija ir, gal būtų, užsienio kalba. Turėtų būti ir kaupiamasis įvairių dalykų pažymys. Dabar diskutuojama, nuo kurios klasės jis turėtų būti kaupimas: nuo aštunto, dešimtos ar vėlesnių. Anot E.Jovaišos, tai padidintų moksleivių motyvaciją. Taip pat turėtų būti renkami duomenys apie jų dalyvavimą neformalioje veikloje. Taip labiau ryškėtų moksleivių polinkiai bei gabumai.

Jau apsispręsta pereiti nuo mokinio į klasės krepšelį. Dabar svarstomas jo dydis, paskirstymas tarp miesto ir kaimo mokyklų. Taip pat kalbėta ir apie etatinį mokytojo apmokėjimą. Komiteto pirmininko nuomone, etatą sudarytų kontaktinės valandos, pasiruošimas pamokos, kvalifikacijos kėlimas bei darbas bendruomenėje: ir mokyklos, ir už jos ribų. Etatą sudarytų nuo 12 iki 18 kontaktinių valandų, o bendras darbo valandų skaičius pedagogams būtų sumažintas iki 7 per dieną. Vėliau paklaustas komiteto pirmininkas paaiškino, kad negalima įvedinėti etatinio apmokėjimo mokytojams, jei pasikeitus sistemai nebus ženklaus atlyginimo padidėjimo. O tam bent dabar reikia papildomai rasti virš 30 milijonų eurų. Kol kas neaiškus ir etato skirstymas į mažesnes dalis, kaip tai numato kiti teisės aktai. Be to etatiniam apmokėjimui turi pasiruošti ir Finansų  ministerija, kuri taip pat turi pastabų, kaip kad ir švietimo darbuotojų profesinės sąjungos.

Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas taip pat kalbėjo ir apie visų dėmesio centre esančią aukštojo mokslo pertvarką. E.Jovaiša atkreipė dėmesį, kad mokyklose nebeliko profesinio orientavo, todėl daugelis tenori įsigyti aukštojo diplomą. Į klausimą apie Klaipėdos universiteto likimą komiteto pirmininkas sakėsi esantis be galo nustebęs šio universiteto pasyvumu bei iki šio neišnaudotomis galimybėmis turint neblogai išvystytą miesto infrastuktūrą, uostą bei mokslinę bazę. Jis sakėsi, kad Klaipėda turi turėti pilnakraujį universitetą, kuriame būti ne tik jūriniai dalykai, bet ir tyrinėjama Mažosios Lietuvos istorija, kultūra. Seimo Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas sakėsi, kad drauge su Klaipėdoje  į Seimą išrinktais politikais dėl to labai stengiasi ir dirba.

Po šio susitikimo Seimo nariai bei rajono vadovai išvyko į Rusnę bei Kintus.

Be the first to comment on "Mokytojo atlyginimas turi būti orus"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*