Subtilių nuotraukų autorė švėkšniškė Danutė

Virs-gail-2

Švėkšniškiai pažįsta, o ir atvykstantys pastebi Švėkšnos renginiuose auksaplaukę dailią moterį su fotoaparatu rankose. Tai – Danutė Gailiūnienė, viena pagrindinių šių dienų Švėkšnos metraštininkių. Savo foto įspūdžius ji skelbia Švėkšnos interneto svetainėje „Švėkšnos naujienos“. Tad nespėję kur dalyvauti, gali bent peržiūrėti Danutės užfiksuotas renginių akimirkas. Ypač jas mėgsta gyvenantys svetur, tačiau norintys žinoti, kas tėviškėje vyksta.

Tačiau tai tik viena šios, jau daugiau kaip dešimt metų fotografuojančios, moters pomėgio pusių. Ji be galo mėgsta (o ir moka) pastebėti ir fiksuoti gamtos vaizdus. Tad švėkšniškiai (ir ne tik jie) jau nebesistebi Danutę su fotografu pamatę kur klaidžiojant laukais, miške ar pasilenkusią kokio upelio šlaite. Ji moka fotografuoti ir tamsoje, tad nieko keisto, jei pastebėsite miestelyje ir naktį, ypač jei dangus giedras, o pastatus apšviečia mėnulio šviesa.

Švėkšniškė

Danut-3Danutė – švėkšniškė: čia gimusi, čia baigusi mokyklą, čia ir gyvenanti. Mokykloje labai patiko piešti. Lankė papildomai ir jo būrelį. Ir to būrelio seniūnė buvo. Tais laikais jai buvo patikėtas mokyklos sienlaikraščio apipavidalinimas. Norintieji pamatyti Danutės dailės darbų, turėtų apsilankyti „Viesulo“ kavinėje – baigus mokyklą jos savininkas paprašė keleto darbų. Nuo tada ten kabo jos tapytas šamas ir alaus bokalas.

Danutė mano, kad polinkis į kūrybą gali būti paveldėtas iš tėvo Vaclovo, kuris buvo „auksinių rankų“ meistras, daug ką gyvenime pasidaręs savo rankomis. Senelis taip pat auksarankis buvo. Mama Rūta irgi linkusi prie grožio – kai turėjo jėgų, augino daug gėlių.

Kad ji tikra švėkšniškė buvo galima suprasti ir iš tik šiai vietai būdingo žodyno: kalbėdama ji ne kartą sakė „vokiečių bažnyčia“ minėjo ir „kalės prūdas“ ar „žydų kala“. Tai grynai šių vietų pavadinimai, atėję su prigimtimi, nes vargiai ar kvietimą susitikti „prie evangelikų bažnyčios“ kas šiose vietose suprastų.

Baigusi Švėkšnos vidurinę mokyklą Danutė pasirinko kirpėjos amatą. Jis taip pat su grožiu tiesiogiai susijęs. Nors kaip pati sakė, Švėkšnoje net dvylika kirpėjų esama, tačiau visiems užtenka darbo, tai yra galvų. „Kiekviena turi savo klientus. Yra, kurie kerpasi pas mane jau 20 metų: atsiveda žmonas, vaikus. Taip bendraujama iš kartos į kartą“. Ir pridūrė – „tai beveik psichologinis darbas – kartais žmonės labai atvirai išsipasakoja. Po to stebisi – kaip palengvėjo…“. Danutė kartą net kunigui juokais yra sakiusi, kad jai, ko gero, daugiau nuodėmių pasako nei jam per išpažintį.

Impulsas – nevykusi paroda  

002Fotografija, minėjome, ji užsiima tik kiek daugiau nei dešimt metų. Ją Danutė vadina pomėgiu, nes gyvena iš kirpėjos darbo. Tačiau fotografavimas vis labiau ją užvaldo: atsiranda daugiau patirties, subtiliau komponuojama nuotrauka, paprasčiau ir greičiau pasiekiami rezultatai. Kai kurie dalykai, pavyzdžiui, kompozicijos pajutimas, pastabumas grožiui bei detalėms, gali būti paveldėtas. Tačiau daug visko iki šiol reikėjo išmokti. Ir iš vis – reikėjo pradėti fotografuoti.

Viskas prasidėjo nuo mūsų pašnekovės akimis nevykusios parodos Švėkšnos muziejuje. Tuomet savo fotografijos ateljė kažkur turintis žmogus ten surengė savo darbų parodą. Joje buvo Švėkšnos vaizdai. Puikiai nuo vaikystės pažįstanti miestelį D.Gailiūnienė įsižeidė – „negi tik tiek galima pamatyti Švėkšnoje?“. Tai lyg uždegė ją ir pastūmėjo…

Nuo to laiko ir prasidėjo, kaip ji vadina „paveikslavimas“. Norėjosi parodyti gražesnes vietas – ir kai lyja, ir kai sninga. Turi būti ir įkvėpimas – „paveikslavimas – kaip grybavimas“, palyginimu vaizdžiai paaiškino fotografė. Tuomet reikėjo mokytis ir koncentruotis, pamatant ir fiksuojant tas gražesnes vietas.

Vis tik dar reikėjo ir gerokai pasimokyti. Ypač to prireikė įsigijus Canon 500 fotoaparatą. Ten daug mygtukų, dar daugiau galimybių. Paprašytas pamokyti jau seniau Švėkšnoje taip pat fotografuojantis švėkšniškis Vytautas Marcinkevičius pasiūlė jo jau lankytus kursus Klaipėdoje „FotoCat“ studijoje. Ten Danutė išmoko daug techninių dalykų. Mokėsi vėliau ir savarankiškai. Tam galimybės šiandien yra nemažos – internete daugybė pamokymų ir patarimų.

017„Pavasaris, vasara – sėdi ant dviračio ir važiuoji, akimis paveiksluoji – neblogai iš to kampo, pas kažką saulėgrąžą užaugo. Čia bažnyčią taip padaryti. Atsiranda ženklų pastebėjimas. Kad ir vairuoju automobilį – akis mato šalutiniu regėjimu. Prasidėjo fotografavimas ir plačiau – Krokų lanka, Nida“. „Gamtos paveikslavimas – meditacija, koncentravimas į vieną vietą. Visos problemos tuomet dingsta. Tačiau daug benzino išeina…“, – šypteli švėkšniškė.

Jos pomėgis – gamta. O taip pat renginiai. Ilgai nesutiko, tačiau prieš keletą metų draugai vis tik priprašė vestuves jų nufotografuoti. Pasisekė. Vėliau dar kiti. Po metų jau reikėjo krikštynas fotografuoti… Ši foto kryptis taip pat ima traukti. Tačiau čia atsakomybės daugiau – reikia techniškai gerai nuotraukas padaryti, perteikti nuotaiką. Čia ir darbo daugiau – „paveiksluoja“ dieną, po to mėnesį kompiuteriu tvarko nuotraukas. Techninių pagražinimų dalykų Danutė, sakėsi nemėgstanti, tačiau kai ką saikingai paryškinti reikia, kai ką priešingai – paslėpti.

Ne taip senai atsirado naujas pomėgis – fejerverkų fiksavimas. Juos D.Gainiūninė pradėjo fotografuoti, kai Švėkšnos parke esančioje „Genovefos“ viloje buvo pradėti rengti pobūviai. Dažnai jie baigiasi šventiniais fejerverkais. Juos labai sudėtinga „paveiksluoti“, nes viskas vyksta akimirksniu. Tam reikalingos žinios, nemažas pasirengimas, kokybiška technika ir… kantrybė. Pažiūrėjus į šias nuotraukas beliek įsitikinti, kad Danutė – pasiekė aukštą lygį, kada gali fotografuoti ir ypatingus dalykus. Ir visą tai padaryti be galo gerai ir meniškai.

025Paklausta apie įdomiausius momentus, Danutė prisiminė kilimą į dangų skraidykle, su vienu ją įvaldžiusiu švėkšniškiu. Tuomet reikėjo iš viršaus nufotografuoti Švėkšnos „Saulės“ gimnazijos mokinius, rankomis apglėbusius savo mokyklą. Pavyko, nors buvo labai šalta – kovo mėnesio pabaiga. Būta ir ne tokio egzotiško atvejo, kai netoli Bliūdsukių, fotografuojant ant Ašvos ledo po jo esančias pavasarį susidariusias erdvines „taures“, įlūžo. Panerti neteko, bet kojos buvo šlapios…

Planai

Kaip ir daugelyje miestelių, Švėkšnoje daug kas fotografuoja. Tačiau tik čia teko girdėti, kad keletas jų susidėjus bendrai įsigytų technikos. Taip prieš keletą metų V.Marcinkevičius D.Gailiūnienė ir Stasys Rauktys įsigijo galingą spausdintuvą, galintį nuotraukas spausdinti ant drobės. Taip prasiplėtė visų jų galimybes, nes galima ne tik didelio formato nuotraukas vietoje daryti, bet ir labai estetiškai ant šiaip jau neįprastos medžiagos spausdinti.

Dabar Danutės planuose – surinkti savo gražiausias nuotraukas ir sukurti išskirtinį albumą apie Švėkšną ir jos grožį. Tam bendraminčiai technikos įsigijo. Reikėtų, Danutė svarsto, ir vestuvių bei krikštynų nuotraukų albumą pasidaryti. Nes vis daugiau kviečia fotografuoti. Žmonės patenkinti rezultatais. Menines nuotraukas kurianti švėkšniškė fotografė Danutė Galiūnienė jau turi kuo pasidžiaugti ir pasigirti.

3 Komentarai "Subtilių nuotraukų autorė švėkšniškė Danutė"

  1. Jolanta | 2017-02-09 at 20:52 |

    Šaunuolė, džiaugiames drauge su tavim.

  2. Vaidotas | 2017-02-11 at 13:20 |

    Gražios nuotraukos. Daug darbelio įdėta, kad įprastos vietos taip gražiai pavaizduotos būtų.

  3. Tauras | 2017-02-14 at 20:01 |

    Gražu ir įdomu!

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*