Ignė, jos lėlės ir knygelė „Skudurinukė“

Penktadienį Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje antrąją savo knygelę vaikams „Skudurinukė“ pristatė čia dirbanti bibliotekininkė Ignė Zarambaitė. Apie ją, jos pagrindinę veikėją autorė pasakojo pradinių klasių mokiniams.  

Ignė Zarambaitė – šilutiškė, kuri gyvenimo išminties ir aukštųjų mokslų sėmėsi Vilniuje. Tačiau po keletos metų gyvenimo sostinėje suprato, kad nei įgyti ekonomikos mokslai, nei konkursu laimėta solidi tarnyba, kuria ne vienas didžiuotųsi, – ne jos pašaukimas. Tad susirinkusi savo daiktus vieną dieną tiesiog ėmė ir sugrįžo į gimtąjį miestą. O po kiek laiko pradėjo dirbti Šilutės F.Bajoraičio bibliotekoje, Skaitytojų aptarnavimo skyriuje. Tai darbas, kuris jai teikia malonumą, nes, bendraudama su žmonėmis, Ignė turi galimybes pažinti daugelį skaitytojų, padėti rasti jiems tinkamą knygą. O tuo pačiu, kaip sakė – semtis jų žinių ir energijos.

Tačiau ji turi ir kitą savo gyvenimą – tai kūryba. Kažkada pradėjo tai nuo įvairių menkniekių darymo. Ignė sakė, kad yra nutarusi, jog per Kalėdas gautus sveikinimų pinigus, skirs juos saviugdos dalykams. Taip įsigijo dekupažo reikmenis, vėliau kitus panašius dalykus. Galiausiai ir tai, ko reikia lėlėms kurti. Taip namie atsirado jos sukurta ar padaryta lėlė, vardu Alaja. Tokį vardą ji „atsinešė“ pati su savim. Ji iš tie tapo tokia tikra, kad net namuose gyvenantis katinas, tarsi užhipnotizuotas, kartais kurį laiką bendrauja su ja akimis nejudėdamas. Vėliau radosi ir kitos lėlės.

Be tokių dalykų, Ingnė Zarambaitė dar kuria gyvenimiškas pasakas vaikams. Taip praeitais metais dienos šviesą išvydo jos knygelė „Emilio laiškas“. Ji apie pašte gyvenančią pelę, kuri yra slapta (ir, žinoma, nematoma) pašto darbuotoja, vardu Berta Ilgauodegė. Ji rūpinosi, kad visi laiškai kur nenusimestų. Ir kad laiku pasiektų adresatus. Be to, nors ji ir žinojo, kad tai labai negražu, Berta mėgo slapta skaityti blogai užklijuotus laiškus. O vieną kartą… Šią savo pasaką ji nusiuntė į Labdaros ir paramos fondo „Švieskime vaikus“ paskelbtą knygelių vaikams konkursą. „Emilio laiškas“ buvo pripažintas geriausių metų debiutu. Taip ši knygelė buvo išleista 30 tūkstančių egzempliorių tiražu. Pagrindinis fondo „Švieskime vaikus“, kurių steigėjai yra Andrius Mamontovas ir Ramūnas Karbauskis, tikslas – aprūpinti Lietuvos bibliotekas, mokyklas, darželius geriausiomis lietuvių autorių knygomis vaikams. Jos fondo steigėjų dėka – į šias įstaigas patenka nemokamai. Taip randasi galimybė vaikams skaityti knygeles, kurios šiais laikais yra nepigios. Todėl ne visi tėveliai jas savo vaikams perka.

Šias metais I.Zarambaitė parašė pasaką „Skudurinukė“. Ją taip pat nusiuntė į fondo „Švieskime vaikus“ konkursą. Nors autorė šį kartą ir nieko nelaimėjo, tačiau šis fondas knygelę prieš Naujuosius metus taip pat išspausdino. Jos pristatymas mokinukams ir buvo surengtas penktadienį.

Šioji knygelė – apie mergaitę Anelę, kuriai mama pasiuva skudurinę lėlytę ir pavadina Uršule. Tai pasakojimas apie draugystę, laiką ir ištikimybę. Nes viena namuose likusi Uršulė mąsto, kiek trunka VISADA, nes prasidėjus judviejų draugystei Anelė buvo pasižadėjusi visada ją mylėti.

„Skudurinukės“ bibliotekoje pristatymo metu Ingė vaikams pasakojo, kaip ji kuria pasakas, lėles. Mokinukai buvo gerai pasiruošę, todėl jie ne tik klausė, bet ir patys perdavė autorei savo kurtų lėlių piešinius bei užrašytus linkėjimus. Vėliau visi, I.Zarambaitės bei kitų bibliotekininkų padedami, ėjo kurti lėlių. Pabaigoje visiems dalyvavusiems knygos pristatyme mokiniams, Ignė dovanojo po naująją knygą ir kiekvienam įrašė po autografą.

Nuotraukos autoriaus ir F.Bajoraičio bibliotekos.  

2 Comments on "Ignė, jos lėlės ir knygelė „Skudurinukė“"

  1. Eugenijus | 2017-01-24 at 21:25 |

    Ignė nepaprastai kūrybiška asmenybė turinti daug fantastiškų idėjų.Žmogus su didelė menininko širdimi.

  2. Gintautas :) | 2018-02-03 at 14:33 |

    Salam aleikum :D Tai žmogutis žinantis kas yra tikra ir kas yra nuostabu, nes ji yra tikra ir nuostabi bei jos kūryba bandanti sutalpinti jos neišsememas jėgas į žodžius, kurie apibūdina nieko ir tuo pačiu viska. Nes žodžiai, tai lieka tik žodžiai, jei nepajauti tų eilučių vidumi, o tik skaitai ir tiek, ir sakai: ,,Aš skaičiau ir nieko nesupratau, todėl vėl skaičiau, ir vėl kol kūnas priėmė tai ką tu skaitai, ir sakai štai ką tai reiškia :D “ Nemaste :D :D :D

Leave a comment

Your email address will not be published.


*