Tarptautinė konferencija H.Zudermanui pažinti

Penktadienį tęsėsi vokiečių rašytojui Hermano Zudermano (Hermann Sudermann) 160-tajam jubiliejui skirti renginiai. Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje tądien vyko tarptautinė konferencija „Laike neišdylantys vardai – Hermanas Zudermanas“.

Į šią konferenciją atvyko H.Zudermano palikimo tyrinėtojai bei saugotojai iš Vokietijos: daktarė Karen Bork – meno istorikė, H.Zudermano fondo Berlyne generalinė direktorė, istorikas, literatūrologas daktaras Walter T.Rix, literatūrologas, daktaras Detlef Gericke. Taip pat buvo ir šilutiškių draugai iš Rusijos federacijos Kaliningrado srities – Anželika Špiliova, Sovietsko „Miesto istorijos muziejaus“ direktorė bei Marija Žirova, kultūrologė, regioninės visuomeninės organizacijos „Kaliningradas – Svinouiscis – Olštynas“ jaunimo programos vadovė iš Kaliningrado. Konferencijoje taip pat dalyvavo ir pranešimus skaitė iš Viliaus atvažiavusios Rita Juodelienė, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos dėstytoja bei Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktoriaus pavaduotoja, profesorė Aušra Martišiūtė – Linartienė. Istorijos mokslų daktaras, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto katedros docentas, Evangeliškos teologijos centro direktorius, Vokietijos garbės konsulas Arūnas Baublys atstovavo uostamiesčiui. Pats neatvyko, bet pranešią atsiuntė ir kitas klaipėdietis – Klaipėdos universiteto Baltų filologijos katedros docentas Marijus Šidlauskas. Šilutiškius atstovavo Šilutės evangelikų liuteronų parapijos kunigas, asociacijos „Šilutės Hermano Zudermano draugija“ valdybos pirmininkas Remigijus Šemeklis.

Konferenciją vedė „Šilutės Hermano Zudermano draugijos“ narė, Daiva Trijonienė, o draugų iš Vokietijos kalbas suprasti padėjo Jūratė Gusevienė.

Per gerą pusdienį konferencijos dalyviai gerokai papildė žinias apie H.Zudermaną, jo gyvenimą bei kūrybą. Svečiai iš Vokietijos kalbėjo apie patį rašytoją, jo kūrybą bei palikimą. Gaila, bet H.Zudermano fondui nepavyko išsaugoti Zudermano vilos Berlyne. Apie tai bei apie Vokietijoje esantį su rašytoju susijusį paveldą pasakojo daktarė Karen Bork. Daktaras Walter T.Rix kalbėjo apie ne itin didelį kritikų susidomėjimą rašytoju, kai tuo tarpu Zudermano kūryba buvo labai mėgiama skaitytojų tarpe ir sulaukė daugybės leidimų ir vertimų į kitas kalbas.

Klaipėdietis istorikas A.Baublys aptarė H.Zudermano gyvenamą laikotarpį, kuris buvo sudėtinas ir kupinas prieštaravimų.

R.Juodelienė aptarė Zudermano kūrybos skaitymą bei interpretavimą jaunimo – studentų tarpe. Ji pabrėžė jo kūrybos aktualumą ir panašumą su šiais laikais. Tad siūlė kasdien priminti bei aktualinti šio rašytojo kūrybą.

Profesorė A.Martišiūtė – Linartienė kalbėjo apie tai, kad H.Zudermano dramos kūriniai, anuo metu populiarūs ne tik to meto Vokietijoje bei visoje Europoje, taip pat buvo svarbūs ir Lietuvos kultūros istorijai bei teatro raidai. O kai kurie kūriniai gali būti aktualūs ir artėjančio valstybės šimtmečio minėjimo kontekste. Be to, ji lygino šio rašytojo ir Vydūno dramos „Probočių šešėliai“ aktualumą bei panašių problemų kėlimą.

Kunigas R.Šemeklis perskaitė labai įdomų pranešimą apie H.Zudermano epochos žmogaus santykį su bažnyčia.

Viešnios iš Kaliningrado srities aptarė su šiuo kraštu susijusias aktualijas. Istorikė A.Špiliova papasakoja apie kasmet lapkričio mėnesį  rodomą vieną iš tarpukaryje sukurtų kino filmų H.Zudermano kūrybos motyvais bei tai, kaip šis rašytojas žinomas tame krašte. O M.Žirova pateikė įvairiais laikais kurtų kino filmų gretinimą, kuriuose kalbama apie panašias problemas. Vienas iš tų istorinių filmų ir buvo filmas pagal „Kelionę į Tilžę“.

Nors M.Šidlaukas ir negalėjo dalyvauti konferencijoje, tačiau atsiuntė pranešimą, kurį perskaitė D.Trijonienė. „H.Zudermanas ir nūdiena“ pranešimu jis lyg ir apibendrinimo visą tai, kas buvo pasakyta susirinkusiųjų Šilutės bibliotekoje.

Nors atskira konferencijos rezoliucija pabaigoje ir nebuvo priimta, tačiau R.Juodelienė ir savo pranešimo metu, ir pasisakydama pabaigoje iškėlė mintį bei savotišką įsipareigojimą, dažnai kartoti Hermano Zudermano vardą, taip neleidžiant jo užmiršti. Ji taip pat pasiūlė naujai atsiradusiai „Šilutės Hermano Zudermano draugijai“ versti ar inicijuoti šio rašytojo kūrybą į lietuvių kalbą. O taip pat pasinaudoti galimybe leisti audio knygas, kurios praverčia skubantiems. Dirbanti su studentais ji sakė, kad pasigenda vertimų. Tad juos pasiūlė kelti į jaunimui labai neblogai žinomą interneto svetainę „Dramų stalčius“.

Šilutiškiai bibliotekininkai bei bibliotekininkės labai gerai parengė šią konferenciją, todėl viskas labai sklandžiai bei nuosekliai ėjosi. Taip buvo labai malonu klausyti J.Gusevienės svečių pasisakymų vertimų iš vokiečių kalbos, kurie buvo labai aiškūs ir konkretūs.

Refleksijos iš trečios eilės: konferencijos dalyvio Egidijaus Vidrinsko „pastebėjimai“. 

Konferencijos „Laike neišdylantys vardai – Hermanas Zudermanas“ akimirkos

Be the first to comment on "Tarptautinė konferencija H.Zudermanui pažinti"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*