Susitikimas Vilniuje dėl briedžio reikalų  

Pirmadienį, kovo 13 d., Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo darbo grupės atstovai lankėsi Vilniuje. Tik šį kartą tai nebuvo Lietuvos heraldikos komisija prie Lietuvos Respublikos prezidento, o Lietuvos etninės kultūros globos būstinė.

Dabar viešnagės tikslas – pagalbos paieškos, nes 2014 metų pabaigoje pradėtas kurti šio etnografinio regiono herbas niekaip netenkina Heraldikos komisijos. Ten ieškoma įvairių priekabių, atsisakant pritarti darbo grupės pasirinktam briedžio simboliui. Taip nuo 2015 – Regionų metų – buvo sulaukta ir šiais metais minimų Klaipėdos krašto metų, vis viliantis pagaliau visuomenei pristatyti šio, per kelias savivaldybes besitęsiančio, penktojo Lietuvos etnografinio regiono ženklą.

Išgirsti problemas į šį susitikimą atėjo Seimo nariai Ričardas Juška, Romualdas Vaitkus ir Arvydas Pocius, Stasys Tumėnas dalyvavo nuotoliniu būdu, o Valdas Rakutis atskubėjo vėliau.

Minėtos Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo grupės nariai per tiek laiko bendraudami su Heraldikos komisija pradėjo abejoti jos skaidrumu. Maža, kad su atvykusiais į posėdį šios grupės nariais elgimasis iššaukiančiai, sprendimus susijusius su pasirinku pagrindiniu simboliu visais būdais kvestionuojama, keliant įvairių nepagrįstų hipotezių, ar tiesiog laisvos formos samprotavimų. Būta, kad herbo kūrimo darbo grupės pasiūlytus variantus komisija atmetinėja nepasivarginę pasikviesti regiono atstovų, kad išklausytų pasirinkimo argumentus. Paprašyti posėdžių svarstymų protokolų, atsiunčia tik kelių eilučių išrašą apie nepritarimą pasirinktam herbo simboliui.

Susitikimo metu Seimo nariams buvo papasakota visa Mažosios Lietuvos etnografinio regiono kūrimo daugiametė kūrimo istorija, paaiškinant, kad briedžio simbolis, kaip bendras ženklas, po ilgų diskusijų buvo pasirinktas iš daugybės galimų variantų. Be to buvo pastebėta, kad briedis ne tik pabrėžtų šio regiono istorinį savitumą, bet ir garbingai atsistotų greta Žemaitijos regiono simbolio meškos ar aukštaičių žirgo.

Kad šis taurus girių gyvūnas atitinka visus kriterijus ir gali būti pasirinktas herbo ženklu, buvo parengtos ir minėtai komisijai įteiktos dvi Klaipėdos universiteto istorikų studijos. Jose išanalizuotas briedžio atvaizdo naudojimas nuo seniausių laikų krašto dokumentuose ar atvaizduose. Istorikų tyrimai griežtai paneigė kai kurių Heraldikos komisijos narių išsakytą mintį, kad briedžiu siekiama kažkokių sąsajų su Vokietijoje praėjusio amžiaus pirmoje pusėje vyravusia politika.

Heraldikos komisijos veiklos viešumo vengimas atvedė prie paieškų, kuriose buvo pamatyta, jog labai dažnai patys Heraldikos komisijos nariai ir yra heraldinių simbolių kūrėjai. Tad tiesiog peršasi įdomi mintis, dėl ko kyla kurių komisijos narių priešiškas nusiteikimas, nes herbo kūrimo pradžioje regiono atstovai atvyko su jau klaipėdiškės dailininkės parengtu briedžio atvaizdu herbo projektu… Tuo pačiu Seimo nariams buvo pademonstruoti Prezidento dekretu patvirtinti, tačiau net nespecialistams abejones ar net šypseną keliantys minėtos komisijos aprobuoti herbai, kurie dėl savo kontraversiškumo vargiai ar buvo kaip nors istoriškai argumentuoti.

Seimo nariams buvo išsakyta abejonių ir dėl šios srities teisinės bazės, kuri arba nesutvarkyta arba jos tiesiog nėra (ar iki neseno laiko nebuvo) bei iškelta ir daugiau klausimų dėl Heraldikos komisijos veikimo metodų. Tad pasitarę šiame susitikime dalyvavę politikai sutarė artimiausiu metu kviestis į Seimą Heraldikos komisijos narius ir išgirsti jų atsakymus ir išklausyti jų požiūrio. O susitikti su atvykusiais svečiais atėjęs vėliau Seimo narys Valdas Rakutis ne tik pritarė kolegų pasiūlymui, bet buvo ir kategoriškesnis – dėl briedžio simbolio naudojimo Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbe tiesiog reikia pradėti rinkti parašus…

Šiame susitikime Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbo kūrimo darbo grupę atstovavo: Vilma Griškevičienė, Šilutės rajono savivaldybės administracijos  Švietimo ir kultūros skyriaus Kultūros poskyrio vedėja, Silva Pocytė, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto vyr. mokslo darbuotoja, Jolanta Polekauskienė, Klaipėdos r. savivaldybės administracijos Kultūros, sveikatos ir socialinės politikos skyriaus patarėja, Saulius Sodonis, Šilutės Hugo Šojaus muziejaus muziejininkas, Jūratė Pancerova, Šilutės kultūros ir pramogų centro direktorė ir Kęstutis Mickevičius, dizaineris, heraldikos kūrėjas. O taip pat Etninės kultūros globos tarybos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, pirmininko pavaduotojas Jonas Rudzinskas.

Be the first to comment on "Susitikimas Vilniuje dėl briedžio reikalų  "

Leave a comment

Your email address will not be published.


*