Šilutės katalikų kunigas Francas Šachtas

Žibų bažnyčia. Kunigas Francas Šachtas jaunystėje ir brandoje.

Prieš penkiasdešimt metų, 1971 m. gegužės 28 d., Štaufene (Badeno-Viurtembergo žemėje, VFR) mirė Francas Šachtas, ilgametis Šilutės katalikų parapijos kunigas, visuomenės veikėjas.

Francas Šachtas (Franz Schacht) gimė 1883 m. balandžio 26 d. Rosenbeke, netoli Gutštato (Heilsbergo aps.; dab. Różyn, netoli Dobre Miasto, Varmijos Mozūrų vaivadija, Lenkija), buvo vyriausias sūnus ūkininkų šeimoje.

Po pradžios mokyklos Francas Šachtas lankė Braunsbergo (dab. Braniewo, Varmijos Mozūrų vaivadija) gimnaziją, paskui studijavo Braunsbergo katalikų kunigų seminarijoje. Ją baigęs, 1908 m. sausio 26 d. buvo įšventintas kunigu Frauenburge, šalia Aistmarių, Varmijos vyskupo katedroje, ir paskirtas į Šilgalių katalikų parapiją, tuometinėje Šilokarčemos apskrityje, kairiajame Rusnės upės krante, o neilgai trukus perkeltas į Tilžę vietos katalikų parapijos klebono vikaru. Po trejų metų Francas Šachtas buvo paskirtas į lietuvišką Ropkojų parapiją, Didžiosios Lietuvos pasienyje, – nuo 1911 m. rugpjūčio 3 d. administratoriumi, o nuo 1912 m. lapkričio 18 d. – klebonu.

Pirmojo pasaulinio karo pradžioje į Rytų Prūsiją įsiveržusi Rusijos kariuomenė daug civilių gyventojų ištrėmė į Rusijos gilumą. 1914 m. rugpjūtį buvo suimtas ir Ropkojų katalikų parapijos klebonas Francas Šachtas ir su tėvu išvežtas į Rusiją, į skirtingus karo belaisvių lagerius. Kunigas atsidūrė Voroneže. Padedant Švedijos Raudonajam Kryžiui, nelaisvės sąlygos buvo sušvelnintos ir kunigas Francas Šachtas galėjo rūpintis kitų karo belaisvių sielovada. Nelaisvėje išmoko rusų kalbą, tai jam vėliau pravertė įvairiose situacijose. 1917 m. rugsėjį paleistas iš nelaisvės, kunigas Francas Šachtas susirado tėvą ir metų pabaigoje grįžo į gimtinę.

1920 m. rugpjūčio 3 d. Varmijos vyskupas Augustinas Bludau (Augustinus Bludau, 1862–1930) paskyrė kunigą Francą Šachtą į Žibų-Šilokarčemos parapiją – 1902 m. liepos 16 d. pašventintą Šv. Kryžiaus bažnyčią. Šalia Žibų katalikų bažnyčios nuo 1864 m. veikė parapinė mokykla, 1905 m. buvo atidaryta našlaičių prieglauda. Pamaldos laikytos vokiškai ir lietuviškai.

Lietuvių katalikų Šilutėje gerokai pagausėjo po 1923 m., Klaipėdos kraštą prijungus prie Lietuvos Respublikos. 1926 m. krašto katalikai buvo atskirti nuo Varmijos vyskupijos ir priskirti naujai suformuotai Klaipėdos prelatūrai, pavaldžiai Telšių vyskupijai. Šilutės Šv. Kryžiaus katalikų parapijos klebonas Francas Šachtas su Telšių vyskupija palaikė gerus ryšius, jo rūpesčiu 1930 m. buvo pastatyta Pagėgių Šv. Kryžiaus katalikų bažnyčia, savarankiškos parapijos teises gavusi 1932 m. gruodžio 19 d.

Išsilavinęs, malonaus būdo kunigas Francas Šachtas buvo gerbiamas įvairių tikybų šilutiškių, gražiai ekumeniškai bendradarbiavo su Šilutės Martyno Liuterio evangelikų liuteronų bažnyčios kunigu Teodoru Eike (Theodor Eicke, 1881–1955).

Augant į kraštą atvykstančių katalikų skaičiui, nuo 1937 m. Šilutės katalikų parapijoje su klebonu Francu Šachtu tarnavo Telšių vyskupijos paskirtas vikaras Jonas Staškevičius (1910–1955), kartu ėjęs Šilutės gimnazijos katalikų kapeliono pareigas.

Netrukus po to, kai 1939 m. kovo 23 d. Klaipėdos kraštą prisijungė hitlerinė Vokietija, krašto katalikai vėl priskirti Varmijos vyskupijai, daugelis čia atvykusiųjų po 1923 m. grįžo į Didžiąją Lietuvą. 1941 m. vokiečių valdžia į Didžiąją Lietuvą išsiuntė ir kunigą Joną Staškevičių. Klebonas Francas Šachtas buvo ne kartą apklausiamas gestapo.

Dar iki 1944 m. spalio 9 d., kai į Šilutę, tankais traiškydama pabėgėlių vilkstines, įsiveržė sovietų kariuomenė, kunigas Francas Šachtas bažnytinės vadovybės buvo laikinai perkeltas į Bišofšteiną (Rešliaus aps.; dab. Bisztynek,  Varmijos Mozūrų vaivadija), čia teko aptarnauti ir aplinkines parapijas. 1944 m. gruodžio 27 d. Melzake (vok. Mehlsack; dab. Pieniężno, Varmijos Mozūrų vaivadija) kunigas Francas Šachtas sutuokė savo dukterėčią Gizelą Šacht (Gisela Schacht, 1925–2005) ir Liuftvafės leitenantą Reinholdą Mikutaitį (Reinhold Mikuteit, 1920–2013), ilgamečio Šilutės katalikų parapijos tarybos pirmininko Alberto Mikutaičio (1885–1937) sūnų.

Rusiškai mokėjęs kunigas Francas Šachtas apsisprendė iš Bišofšteino nesitraukti nė artėjant sovietų kariuomenei. 1945 m. pradžioje kraštui atsidūrus lenkų valdžioje, kunigas Francas Šachtas gavo leidimą laikyti pamaldas Bišofšteino apylinkėse, mišiose dalyvaudavo šimtai žmonių. Tai neliko nepastebėta sovietų saugumo tarnybų. 1945 m. kovo 20 d. kunigas Francas Šachtas buvo suimtas ir apie porą mėnesių kalintas Įsrutyje (vok. Insterburg; dab. Černiachovsk, Kaliningrado sr.). Paleistas iš kalėjimo, toliau tęsė dvasinę tarnystę, aptarnaudamas dvylika be kunigų likusių parapijų, pėsčiomis lankė po okupuotą kraštą išsibarsčiusius vokietkalbius katalikus, teikdamas jiems sakramentus.

1946 m. balandį pavyko užmegzti ryšį su Varmijos vyskupu Maksimilijonu Kaleriu (Maximilian Kaller, 1880–1947), priverstu pasitraukti į Kionigšteiną. Jo rūpesčiu kunigas Francas Šachtas, lenkų valdžios išvarytas, 1946 m. rudenį pasiekė Vakarų Vokietiją.

Per Šlėzvigą-Holšteiną ir Acheną kunigas Francas Šachtas 1947 m. pradžioje galiausiai atvyko į Mietingeną (Biberacho aps., Aukštutinėje Švabijoje), kur nuo 1945 m. spalio 1 d. vietos policijoje dirbo jo dukterėčios vyras Reinholdas Mikutaitis. Čia, prancūzų okupacinėje zonoje, kunigas Francas Šachtas iš pradžių talkino Mietingeno parapijos klebonui, paskui Rotenburgo vyskupijos sprendimu 1947–1953 m. kunigavo Reichenbache (Zaulgau aps.), o 1953–1965 m. – Šemerberge (Biberacho aps.), gavo monsinjoro titulą. Nuo 1965 m., išėjęs į pensiją, gyveno savo brolio Antono dukters Gizelos ir Reinholdo Mikutaičių šeimos namuose Vildtalyje, netoli Freiburgo, aktyviai dalyvavo Gundelfingene-Vildtalyje neseniai įsteigtos Brolio Klauso parapijos (Bruder-Klaus-Gemeinde in Gundelfingen-Wildtal) veikloje, čia paminėjo ir kunigystės 60 metų jubiliejų. Vėliau, susilpnėjus sveikatai, apsigyveno katalikiškuose senelių namuose Štaufene.

Sulaukęs aštuoniasdešimt aštuonerių, kunigas Francas Šachtas netikėtai mirė 1971 m. gegužės 28 d. Šv. Margaritos senelių namuose Štaufene (Breisgau aps., Badeno-Viurtembergo žemėje). Birželio 1 d. buvo iškilmingai palaidotas Vildtalio kapinėse.

Be the first to comment on "Šilutės katalikų kunigas Francas Šachtas"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*