Prūsija – pirmoji liuteroniška šalis

Prieš 495 metus, buvo panaikintas Kryžiuočių (Vokiečių) ordinas ir Prūsija tampa pirmąja pasaulyje liuteroniška šalimi.

Paskutinis „Palaimintosios Mergelės Marijos vokiečių namų Jeruzalėje prieglaudos brolių ordino“ magistras Albrechtas Brandenburgietis 1525 m. balandžio 10 dieną davė vasalo priesaiką Lenkijos karaliui bei Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam.

Į Kulmo žemę Mazovijos kunigaikščio Konradu I Mazoviečiu kvietimo 1230 m. atsikelia Kryžiuočių ordinas ir pradėjo pulti prūsus. (Kulmo žemė – istorinė baltų sritis prūsų ir lenkų žemių pasienyje; Mazovija – istorinė Lenkijos sritis Vyslos vidurupio baseine)

Nuo 1283 Kryžiuočių ordinas katalikybės gynimo ir kovos su pagonimis dingstimi pradėjo intensyviai puldinėti Lietuvą: siekė įsitvirtinti Nemuno žemupyje, užimti Žemaitiją ir savo valdas Prūsijoje sujungti su Livonija į vieną valstybę.

Vokietijoje kilus reformacijos judėjimui didysis magistras Albrechtas Brandenburgietis ir dauguma Kryžiuočių ordino brolių iš katalikybės perėjo į liuteronybę, o Prūsiją paskelbė pasaulietine kunigaikštyste. 1525 m. balandžio 10 d. Krokuvoje davė vasalo priesaiką Lenkijos karaliui ir Lietuvos didžiajam kunigaikščiui Žygimantui Senajam. Nuo to laiko Kryžiuočių ordinas Prūsijoje nustojo gyvuoti.

Iliustracijoje: Žygimantas Senasis priima Prūsijos kunigaikščio Albrechto Brandenburgiečio priesaiką (Prūsijos priesaika, aliejus, 1882, dailininkas J. Matejko, Krokuvos nacionalinis muziejus)