Paskutinis Lietuvos nepriklausomybės sukakties minėjimas Klaipėdos krašte 1938 m. I d.

Šventinis minėjimas Klaipėdos miesto teatre 1938 m. vasario 16 d. Nuotrauka iš Klaipėdoje leisto laikraščio „Darbininkų balsas“.

Iki 1923 m. Klaipėdos kraštas keletą šimtmečių priklausė Prūsijos, Vokietijos imperijos politinei, kultūrinei erdvei. Daugelis kartų lig tol čia šventė ir minėjo Prūsijos karalių bei kaizerių gimtadienius, prisimindavo ir pagerbdavo kovose už Prūsiją ir Vokietiją žuvusius saviškius. Staiga atsidūrus jaunos Lietuvos valstybės sudėtyje klaipėdiškiams, be visa kita, teko susidurti su jiems nepažįstama, nepatirta lietuviškų švenčių tradicija. Tarp tokių lietuviškų švenčių, kurios oficialiu lygiu buvo švenčiamos ir minimos Klaipėdos krašte buvo „Klaipėdos krašto atvadavimo“ (sausio 16 d.), „Tautos šventė“ (gegužės 15 d. – 1920 m. tą dieną įvyko pirmasis Steigiamojo Seimo posėdis) ir, žinoma, Lietuvos Nepriklausomybės diena – vasario 16 d.

Įvestos naujos lietuviškos šventės Klaipėdos krašte per visą tarpukario laikotarpį konkuravo su prūsiška-vokiška tarp vietinių gyventojų gyva ir palaikoma švenčių tradicija. Todėl tai buvo tam tikra nematoma kova dėl klaipėdiškių tapatybės. Oficialius Lietuvos valstybės šventės minėjimus tarpukario Klaipėdos krašte galima laikyti kaip priemones, kurios turėjo ugdyti Klaipėdos visuomenės lojalumą Lietuvos valstybei, telkti ir formuoti lietuvišką tapatybę.

Pirmąkart Lietuvos Nepriklausomybės diena (vasario 16 d.) Klaipėdos krašte buvo minima jau 1920 m. Pasak spaudos pranešimų, tais metais lietuvių draugijos susirinko Klaipėdoje, „Victoia“ viešbutyje. Susirinkusiuosius tuomet pasveikino netgi prieš kelias dienas Klaipėdos kraštą administruoti atvykę prancūzų atstovai. Garbių svečių garbei tuomet lietuviai sugrojo net „Marselietę“. Visgi šventinis minėjimas buvęs neviešas, santūrus. Nenorėta labiau aitrinti ir taip įkaitusios atmosferos mieste. Mat vasario 13 d. buvo suplėšytos kai kurių lietuvių iškeltos trispalvės su Vyčio simboliu – taip buvo nuspręsta pasidžiaugti Vokietijos karinių dalinių išvedimą iš Klaipėdos. O tai negalėjo nesukelti vietinių vokiečių pyktį.

Pirmąkart išties iškilmingai Lietuvos Nepriklausomybės diena Klaipėdoje buvo paminėta 1923 m. Tąkart šventė išsiskyrė gausiu aukštų svečių ir pareigūnų dalyvavimu bei grandioziniu Lietuvos karinių dalinių paradu miesto Teatro aikštėje. Su metais Lietuvos nepriklausomybės šventės scenarijus nusistovėjo. Tapo įprasta ją pradėti pamaldomis, kovotojų už laisvę pagerbimu kapinėse, oficialiu minėjimą pratęsti miesto teatre ir užbaigti neformaliu pobūviu „Victoria“ viešbutyje. Labai panašiai įvyko ir Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečio minėjimas. Iš iki tol buvusių minėjimų šis visų pirma išsiskyrė masiškumu ir iškilmingumu. Visgi šventės kurpalius išlaikė panašias formas.

Likus savaitei iki jubiliejinės šventės, Klaipėdos krašto valdžios žiniose 1938 m. vasario 8 d. pasirodė direktorijos nurodymas, kad Lietuvos Nepriklausomybės šventės proga vasario 16 d. nedirbtų ir būtų uždarytos valdžios ir savivaldybių įstaigos, o ant valdžios įstaigų ir mokyklų būtų iškeltos vėliavos. Taip pat buvo nurodyta, kad visose Klaipėdos krašto mokyklose tą dieną vietoj pamokų būtų rengiamos atitinkamos iškilmės.

Tomis pačiomis dienomis (1938-02-08 Lietuvos keleivyje, Lietuvos žiniose ir kt.) buvo išspausdinta Lietuvos Nepriklausomybės 20-mečiui minėti Vyriausio Komiteto rekomendacijos ar nurodymai, kaip reiktų švęsti vasario 16 d. provincijose:

1. iš pat ryto (ne vėliau kaip 7.30 val.) visoje Lietuvoje visi namai turi būti išpuošti tautinėmis vėliavomis, valstybės emblemomis (simboliais) ir valstybės vadų portretais; gražiai papuoštuose languose, vitrinose ir ant balkonų išstatyti Vyčio ženklus, prezidento A. Smetonos, J.Basanavičiaus ir kitų lietuvių nusipelniusių ir įžymių vyrų portretus. Vakare prašyta namus ir vitrinas iliuminuoti, t. y. apšviesti;

2. 10.30 val. iškilmingos pamaldos bažnyčiose, į kurias visuomenė ar organizacijos turi susirinkti su vėliavomis;

3. po pamaldų pagerbiami žuvusieji laisvės kovų dalyviai kapinėse arba prie Nepriklausomybės paminklų; pagerbimo metu, 13.30 val, kai Kaune prie Nežinomo Kareivio kapo bus dedami vainikai, skambės himnas ir gaus Laisvės varpas, visose Lietuvos bažnyčiose numatoma 3 min skambinti varpais;

4. po žuvusiųjų pagerbimo, šaulių ir visuomeninių organizacijų parado, geriausiose vietos salėse tęsiamas šventinis minėjimas. 16.30 val. turi būti įjungtas Kauno radijas, per kurį bus transliuojamas iškilmingas Seimo posėdis ir prezidento A. Smetonos kalba;

5. vakarinė kita šventinė programa: vaidinimai, koncertai, paskaitos. Pageidauta, kad moterys vilkėtų tautiniais drabužiais. „Lietuva turi tą dieną parodyti, kad ji savo nepriklausomybę brangina ir ja džiaugiasi“.

Verta paminėti, kad Nepriklausomybės minėjimo išvakarėse prezidentas Smetona už nuopelnus Lietuvai ordinais apdovanojo užsienio ir Lietuvos asmenius. Klaipėdos spauda išskyrė, kad tarp apdovanotųjų buvo ir  klaipėdiškių (27 asmenys). Tarp jų paminėtini: teisėjas Friedrichas Plümcke, šilutiškis verslininkas Martinas Labutis, toliau – Jonas Užpurvis, E. Jankutė, K. Plonaitis ir kt.

Dera pastebėti, kad šventės išvakarės tapo gera proga suteikta amnestiją Klaipėdos krašto pronacistinių partijų lyderiams ir nariams, kurie 1935 m. buvo nuteisti  už rengtą perversmą Klaipėdos krašte. Malonė buvo suteikta Socialistinės tautos sąjungos vadui Ernstui Neumannui,  buvusiam jo pavaduotojui Viliui Bertulaičiui, Ernstui Rademacheriui, kurie buvo nubausti nuo 10 iki 12 metų sunkiųjų darbų kalėjimo. Amnestija buvo suteikta ir buvusiems vieniems iš socialistinei darbo sąjungos (CSA) lyderių – baronui ir Klaipėdos apygardos teismo vyriausiam prokurorui Hansui Ropui. Be jų, malonė buvo suteikta  dar 12-ai asmenų, kurie buvo nuteisti už perversmo Klaipėdos krašte organizavimą 1934 m. Suprantama, šis amnestijos aktas buvo Vokietijos spaudimo ir reikalavimų tenkinimo rezultatas.

Pranešimas skaitytas Šilutės Hugo Šojaus muziejuje 2018 m. vasario 8 d.

1938-02-19_Klaipedoje_Darbininku_balsas

Be the first to comment on "Paskutinis Lietuvos nepriklausomybės sukakties minėjimas Klaipėdos krašte 1938 m. I d."

Leave a comment

Your email address will not be published.


*