Miesto globėją mena dar žydinčios gudobelės – senolės

Šilutės miesto 510-ajam gimtadieniui

Šilutės želdynuose visa pilnatve atsiskleidžia gražiausi ankstesniųjų sodų ir parkų puošybos kūrėjų sumanymai. Kiekvienų metų birželį gudobelės apsipila sodriai raudonais žiedais. Medeliai pelnė krašto grožybių vardą, mena krašto praeičiai svarbius įvykius ir iškilias asmenybes. Tačiau šioms grožybėms iškilo pavojus – atnaujinant erdves naikinami ankstesniųjų želdinimo tradicijų likučiai ir pažeidžiamas žaliųjų erdvių puoselėtojų sumanymo vientisumas.

Glotniosios (grauželinės) raudonžiedės gudobelės

E. Bacevičiaus nuotr.

Lietuvoje aptinkamos trys vietinių gudobelių rūšys: vienapiestė (Crataegus monogyna L.), miškinė (C. rhipidophylla Gand.) ir glotnioji (C. laevigata L.). Augalai auga krūmo, o pasiekę brandą tampa tankiašakiais medeliais. Lapai ant ilgų kotelių, triskiaučiai, karbuotais pakraščiais, tamsiai žali, kai kurių veislių rudenį pageltonuojantys ar tampantys raudoni. Rūšies grožis atsiskleidžia medelius auginant atviroje saulės apšviestoje augavietėje. Žydi kekėmis, skydiniuose žiedynuose balti tuščiaviduriai penkianariai, rečiau rausvo atspalvio žiedai. Vasaros pabaigoje sunokina raudonus vienasėklius ar dviejų sėklų obuoliukus, kuriuos noriai lesa rudeniop praskrendantys ar žiemoti pasiliekantys paukščiai.

„Liepsnojantys medeliai“

Labiausia gudobeles garsina rausvažiedės atmainos. 1858 metais Didžiosios Britanijos sodininkas Vilemas Paulius (W. Paul (1822–1905) išvedė ryškiaspalvę glotniosios (sin. grauželinės) pilnavidurės raudonžiedės gudobelės atmainą „Paul scarlet“. 1866 m. naujieji augalai pristatyti sodininkystės parodoje Londone ir nuo to laiko vadinami anglų „Paul’s New Double Scarlet“. Maždaug tuo pat laiku išvesta rožinių žiedų gudobelių atmaina „Rubra plena“. Naujų medelių pasisekimas pranoko lūkesčius, jie netruko išplisti po aplinkinių šalių sodus ir parkus. Patekusios į Vokietiją buvo išplatintos Rytprūsių (Mažosios Lietuvos) dvarelių soduose ir viešose vietose. [Šiandieninių šios veislės medelių žiedeliai smulkesni, yra ir kitų skirtumų].

Šilokarčemos miestelio gražinimo draugija

Iki mūsų dienų išlikusių medelių pasodinimo aplinkybės menkai tirtos. Tačiau pati aplinka ir praeities įvykiai teikia nuorodą, kad tai susiję su Šilutės gražinimo ir puoselėtojų veikla, tai augalai yra gyvieji šios veiklos liudininkai.

Šilutės miestelio žaliojo rūbo priežiūra nuo 1899 birželio 20 d. rūpinosi Šilutės Žibų gražinimo draugija (Verschönerungsverein Heydekrug=Szibben). Draugijos steigėjas ir veiklus narys buvo Generalinis landšafto direktorius, Karaliaučiaus universiteto mokslų garbės daktaras, krašto ekonomijos patarėjas Šilutės dvaro savininkas Hugo Šojus (H. Scheu, 1845–1937). Puošiant aplinką žvelgta į gražiausius Rytų Prūsijos (Vokietijos) miestų parko pavyzdžius, įgyvendinant sumanymus ženklus buvo dvaro savininko pomėgis domėtis augalais ir augalijos įvairovės tyrimais.

Hugo Šojaus dovana miestui

Raudonžiedės pilnavidurės gudobelės pasodintos atviroje vietoje tarp bažnyčios ir senojo pašto Gudobelių alėja [pavadinimas suteiktas po 1991 m.), iki 1939 (1943) m. tai Prūsijos žemės ūkio tarėjo, barono fon Lynckerio gatvė (v. Lyncker Straße (1938). (Preußische Landrath Emil (Aemil) Karl August Heinrich Freiherr von Lyncker (1777 – 1851). Tiksliai nėra žinoma, tačiau linkstama manyti, kad medeliai galėjo būti atvežti iš Tilžės (Karaliaučiaus) medynų – anuometinių pavyzdinių sodų ir parkų meno puoselėjimo vietų ir pasodinti po 1926 metų. Raudonžiedės gudobelės prie bažnyčios sienų buvo Sekminių švenčių puošmena, ypatingos atidos užuomina į globėją ir krašto gerovės puoselėtoją bei nemažai pastangų pareikalavusį gyvenimo saulėlydžio kūrinį – Šilutės Evangelikų liuteronų bažnyčią. Miestui dovanotame sklype 1913 m. birželio 13 d. pašventintas būsimos bažnyčios kertinis akmuo. Tačiau pradėtus darbus nutraukė Pirmasis pasaulinis karas. Statybos atnaujintos 1924 metais ir baigtos 1926 m. rugpjūčio pabaigoje. Šven­tinimo iškilmės įvykusios Martyno Liuterio gimimo dieną (lapkričio 10 d.). Iš likusių dalykinio susirašymo raštų yra žinoma, kad garbusis Šilutės pilietis pagrįstai vylėsi amžinojo poilsio atgulti naujosios bažnyčios nišoje už altoriaus, ir tam atsakingai ruoštasi. Į amžinybės sodus dvarininkas iškeliavo 1937 m. liepos 25 d., sulaukęs 92 metų, tačiau Šilokarčemos parapijos valdyba į velionio valią neatsižvelgusi, ir palaidotas senose dvaro kapinaitėse greta ankstesniųjų dvaro savininkų. Miesto geradario atminimas įmažintas 1938 m. gatvei į Rusnę suteikus Hugo Scheu pavadinimą (Hugo Scheu Straße) (šiandien – tai Rusnės gatvė). Šių dienų Šilutę kertanti Hugo Šojaus gatvė iki 1943 m. buvo Grüner Weg Straße [Vinco Kudirkos gatvė buvo Susitikimo (Trift Straße) gatvė]. 1991 m. gegužę pirmą kartą švenčiant miesto 480-ąjį gimtadienį, Petro Cvirkos gatvė pervadinta Gudobelių alėja. Prisimintas medelių išskirtinumas – istorinio miestelio želdyno dalis.

Ypatingų medelių sodinimo aplinkybės

Žinių apie gudobelių pasodinimą negausu. Atminties gija apie juos nutrūkusi. Tačiau medeliai išliko ir jie mena sodintojus ir miestelio puoselėtojus. H. Šojaus rūpesčiu 1897 m. Rytprūsių centrinė Žemės Ūkio draugija įsteigė žemės ūkio mokyklą. Mokykloje ruošti ūkininkai ir ūkvedžiai. Šilutės dvaro aprašuose minima, kad nuo 1922 m. pas H. Šojų tarnavo sodininkas Karlas Grasas (Carl Grass). Bažnyčios bendruomenės tarybai jį apibūdino, kaip sodų ir parkų meno žinovą (Kunstgärtner), baigusį Tepliavos (Tapiau) sodininkystės mokyklą. Tvarkant statomos bažnyčios aplinką dvarininkas siūlė pasinaudoti sodininko įgūdžiais ir žiniomis. Nuoroda apie medelių sodinimą galėtų būti 1926-ieji metai. Krašto vyriausybė ir miestelio bendruomenė pažymėjo geradario 80-ies metų sukaktį, tų pačių metų lapkričio 10 d. pašventinta naujoji bažnyčia. Pagrįstai manytina, kad prie naujosios šventovės galėjo būti pasodintos gudobelių voros ir keli medeliai prie klebonijos. Kleiniškių vietoje, nors tuo metu vieta buvo parduota Šilutės apskrities valdybai, iki mūsų dienų išliko brandaus amžiaus gudobelės. Taigi, puoselėjant dvaro parką taip pat sodintos tos pačios veislės gudobelės.

Bandomas išsaugoti „Gudobelių alėjos“ miestelio vardas

Vilų gatvė, Šilutė. E. Vidrinsko nuotr.

Ryškiaspalviais medeliai grožėjosi kelios miestelio gyventojų kartos, jos nuolat buvo žinovų ir sodininkų akiratyje. Medeliai padauginti. Vilų gatvėje įskiepius maždaug 1980 – 1981 metais darė ir augino Šilutės Meno mokyklos mokytojas, direktoriaus pavaduotojas, Arnoldas Milukas. Įskiepiams panaudojo Vilų gatvės gudobelių poskiepius ir pasiskiepijo iš senųjų glotniųjų (grauželinių) gudobelių augusių prie pašto (už šią vertingą nuorodą autorius dėkoja p. Egidijui Vidrinskui). Medeliai šiandieną suaugę ir sutvirtėję, kiekvienų metų pavasarį išsiskleidžia ir sodriu raudoniu traukia praeivio žvilgsnį.

Prieš devyniasdešimt metų tuomet atviroje vietoje pasodinti Gudobelių alėjos medeliai buvo nustelbti suaugusių aplinkinių medžių. Nuo vakarų pusės jas stelbė bažnyčios šešėlis, didesnę dienos dalį medeliai stelbiami pietų – vakarų pusės šaligatvių medžių šešėlio. Dėl šviesos stygiaus giliau gatvėje augantys medeliai išstypo, daugelį metų negenėti ir grėsmingai pasvirę jau nepuošė, o kėlė mintis apie apleistumą ir užmarštį. Po 2008 metų kilo susirūpinimas dėl miesto želdynų tvarkymo. Medžių atnaujinimo vajus įsisuko į Gudobelių alėją. Dalis senų medelių UAB „Telesat“ lėšomis pakeisti jaunais sodinukais. Prigijo tik dalis, kitus suniokoto piktavaliai. 2010 m. balandžio 12 d. alėjos vietoje pasodinta aštuonerių medelių pamaina, šį kartą prigijo tik trys. 2018 metais birželio 16 d. įvyko visuomenės diskusija Žaliasis Šilutės rūbas. Prakalbta, kad miesto valdininkai suskubo įsisavinti aplinkos tvarkymui skirtas lėšas. Reikliems žvilgsniams užkliuvo Gudobelių alėjos senolės. Užsimota jas pakeisti naujomis. Globoti ir ginti medelių ėmėsi Šilutės miesto kraštotvarkininkas E. Vidrinskas ir muziejininkė Roza Šikšnienė. Dalies medelių nespėta išgelbėti: balandžio 10 d. medeliai išpjauti.  Medelių vietoje pasodinto naujųjų laikų gudobelių veislės. Miesto kultūrinis paveldas prarado svarbų atmintinos vietos žymenį.

Kleiniškių gudobelė senolė

Sunaikintųjų gudobelių bendraamžė auganti Rusnės gatvėje. E. Vidrinsko nuotr.

Krašto žinovų dėka keli medeliai išsaugoti. Išliko sunaikintųjų gudobelių bendraamžė auganti Rusnės gatvėje, prie buvusio Kleiniškių sodybos. Medelis perkopęs brandą, suvargęs, tačiau kiekvienų metų pavasarį dar apsipila kraujo raudonio žiedeliais, o rudenį uogomis. Grėsmė būti sunaikintam buvo iškilusi ir jam. Suskubta. 2021 metų kovo 5 dieną  pavyko susitarti ir išgelbėti paskutinę senąją grauželinę (raudonžiedės) gudobelę. Šiuo metu Šilutėje liko trys H. Šojaus laikus menantys medeliai [Du grauželinių gudobelių medeliai prie Šilutės evangelikų – liuteronų bažnyčios klebonijos]. Būtina nedelsiant imtis  apsaugos priemonių tinkamai pristatyti medelių kultūrines ir pažintines vertes, aplink medelius pastatyti puošnias tvoreles ir aiškinamuosius užrašus. Sutvarkyti medelių aplinką ir tinkamai juos pristatyti.

Šilutiškių „bendraamžė“ gudobelė Klaipėdoje, Gėlių gatvėje. E. Bacevičiaus nuotr.

 

Be the first to comment on "Miesto globėją mena dar žydinčios gudobelės – senolės"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*