Macikų lagerių „atminties grupės“ ir joms būdingi naratyvai

Topografinė Macikų karo belaisvių stovyklos nuotrauka. Daryta Amerikiečių oro pajėgų žvalgybos 1944 m. Iš Šilutės H. Šojaus muziejaus rinkinio.

Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istorikai tęsia Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintą Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių stovyklos ir Sovietų Sąjungos GULAG’o lagerių objektų komplekso priemonių viešinimo bei komunikacijos krypčių pristatymo darbus. Šį kartą pristatome KU BRIAI mokslo darbuotojo Dr. Justo Stončiaus mokslinį straipsnį „Macikų lagerių „atminties grupės“ ir joms būdingi naratyvai“. Parengtame straipsnyje tiriami karo belaisvių ir civilių atsiminimai, kalėjusių Macikų nacistinės Vokietijos karo belaisvių ir Sovietų Sąjungos GULAG‘o lageriuose. Remiantis atsiminimais siekiama išanalizuoti Macikų lagerių atminties (arba atsiminimų) grupių (su)formuotus naratyvus, apibendrinant jų turinį ir susisteminant juose dominuojančius siužetus: apie kalinimo sąlygas, santykius su lagerių vadovybėmis, bandymus pabėgti ir pan. Straipsnis parengtas vykdant Lietuvos mokslo tarybos finansuojamą projektą „Tamsiojo paveldo“ panauda Lietuvos atminimo kultūroje: Macikų lagerių atvejo tyrimas (2020-2021) (S-REP-20-2). Straipsnio pilną ir išsamią versiją galėsite rasti mokslo studijoje „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“.

Macikų karo belaisvių ir GULAG‘o lageriai

Macikų lageriai – dviejų totalitarinių sistemų (nacistinės ir sovietinės) kalinimo įstaigos. Dėl jose kalintų grupių įvairovės, jų patirčių, šis lagerių kompleksas tapo unikaliu istoriniu objektu, reikšmingu tarptautinėje erdvėje.

Antrojo pasaulinio karo pabaigoje Macikų karo belaisvių stovykla pateko į SSRS dispoziciją. Visų buvusių nacistinių karo belaisvių lagerių teritorijoje buvo įkurti trys savarankiški, bet dviem skirtingoms SSRS NKVD žinyboms priklausę lageriai: 1) LSSR NKVD Pataisos darbų kolonija Nr. 3, priklausiusi SSRS NKVD GULAG’o sistemai. 1944–1955 m. sovietai čia laikė politinius ir kriminalinius kalinius (lietuvius, rusus, lenkus, baltarusius ir kitų tautybių asmenis)[3]; 2) LSSR NKVD 184-asis karo belaisvių lageris, priklausęs SSRS NKVD karo belaisvių ir internuotųjų reikalų vyriausiajai valdybai (GUPVI[4]); 3) LSSR NKVD 2652-oji specialioji karo belaisvių ligoninė, priklausiusi taip pat SSRS NKVD GUPVI[5].

Macikų lagerių atsiminimų grupės

Macikų lagerių komplekse įgytas traumines patirtis perteikiantys pasakojimai bei kiti semantiniai suvokiniai įreikšminami atsiminimų grupėse. Šios atsiminimų grupės egzistuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio šalyse. Tokiu būdu šis objektas yra ne tik vertinga „konfliktų“ praeities pažinimo galimybė, bet ir atskirų „atminties grupių“ tapatumo dalis.

Macikų lagerių atsiminimų grupių formavimąsi lėmė įvairios aplinkybės. Pirmiausia, Lietuvoje joms atsirasti kliudė tai, kad sovietmečiu Macikų lagerių istorija buvo nutylima. 1949 m. SSRS pasirašė konvenciją „Dėl elgesio su karo belaisviais“, kuria įsipareigojo saugoti karo belaisvių kapines ir rūpintis jomis, taip pat, esant galimybei, leisti užsienio šalių atstovams jas aplankyti[6]. Sovietų Sąjunga stengėsi formuoti tarptautinius įsipareigojimus vykdančios šalies įvaizdį. Atsižvelgdama į Kremliaus politinį kursą, 1950 m. SSRS MVD vadovybė pradėjo savo ankstesnių darbų peržiūrą. Tuo metu Lietuvos SSR MVD gaudavo SSRS MVD užklausas apie mirusių karo belaisvių palaidojimo vietas, jų tvarkymą ir priežiūrą, reikalavimus patikslinti mirusiųjų sąrašus, belaisvių vardus ir pavardes[7]. Tačiau dėl Macikų stovyklos istorijos daugiasluoksniškumo ji nebuvo sovietams tinkama atminimo įamžinimo vieta. 1955 m. uždarius lagerį buvo bandyta sunaikinti ir kapines. Buvo parengtas teritorijos „melioravimo“ projektas. Nors šis projektas nebuvo įgyvendintas ir kapinės išliko, tačiau šioje vietoje ganėsi gyvuliai, važinėjo traktoriai, buvo kelias[8]. XX a. 7-8-ajame dešimtmetyje didžioji dalis stovyklos pastatų buvo sugriauta ir jų vietoje įrengtas pensionas senyviems žmonėms, turintiems psichinę negalią, taip pat laikyti paaugliai bei vaikai. Sovietmečiu žuvusiems karo belaisviams atminti Macikuose nebuvo pastatyta jokių atminimo ženklų.

Macikų lagerio kompleksas kaip galimas nacių ir sovietų nusikaltimų atminties objektas pradėtas traktuoti tik Atgimimo ir posovietiniu laikotarpiu. Iki tol XX a. 7-ajame dešimtmetyje buvo išspausdinti keli straipsniai apie nacistinės Vokietijos karo belaisvių lagerius laikraščiuose „Komunistinis darbas“ ir „Tiesa“. Straipsniuose atsispindėjo pastangos formuoti Macikų belaisvių lagerių vaizdinį, kaip ten kalėjusių raudonarmiečių patirtų žiaurumų vietą.

Lietuvoje susiformavo atsiminimų grupė, kurią sudarė Macikų GULAG’o lageryje kalėjusiųjų asmenų artimieji. Publikuoti atsiminimai buvusių kalinių (pvz., mokytojo Broniaus Antanaičio[9]) arba jų artimųjų (pvz., veterinarijos gydytojo Lauryno Lopo)[10]. Macikų lagerių kompleksas 1993 m. buvo įrašytas į Lietuvos Respublikos vertybių registrą kaip valstybės saugomas nacionalinio lygmens objektas. Tais pačiais metais Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos Šilutės skyriaus iniciatyva išlikusiame lagerių karcerio pastate buvo atidarytas Macikų lagerio karceris-muziejus (1995 m. tapęs Šilutės Hugo Šojaus muziejaus padaliniu).

Buvęs Macikų lagerio objektų kompleksas yra atsidūręs ne tik vietinio (Šilutės rajono savivaldybės), bet ir valstybinio lygmens (Lietuvos Respublikos Ministrų kabineto) institucijų dėmesio lauke. Macikų lagerio teritorijoje paminklus pastatė Lietuvos, JAV, Vokietijos, Lenkijos, Belgijos bei Rusijos visuomeninės ir valstybinės organizacijos, suinteresuotos savo karo aukų atminimu.

JAV valstybiniu lygmeniu teikiamas dėmesys Macikų belaisvių atminimui. 2015 m. gegužės 25 d., JAV minint valstybinę Karių atminimo dieną (paskutinį gegužės mėn. pirmadienį), Macikuose lankėsi JAV kariškių ir ambasados delegacija, Lietuvos karinių jūrų pajėgų atstovai. Macikų lagerio kapinėse, prie 1996 m. amerikiečių pastatyto simbolinio paminklo žuvusiems JAV armijos aviacijos korpuso lakūnams atminti, buvo padėtos gėlės[11]. Šis paminklas skirtas atminti visiems Macikų belaisvių stovykloje kentėjusiems ir žuvusiems amerikiečių kariams.

Viena iš didžiausių ir aktyviausių atsiminimų grupių susiformavo Jungtinėse Amerikos Valstijose, kurią sudarė Stalag Luft VI belaisviai, jų artimieji. Viena jų yra „392nd Bomb Group Memorial Association“[12]. Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę, į Macikų lagerį atvyko buvęs kalinys, sunkiojo bombonešio B-52 įgulos narys Claude Watkins[13]. Sukurtas „The American Air Museum“ Didžiojoje Britanijoje, kuris kaupia istorijas asmenų, tarnavusių JAV ir britų karališkose oro pajėgose. Tarp jų yra buvusių Stalag Luft VI karo belaisvių. Šiame muziejuje pasakojama apie dviejų tautų (amerikiečių ir britų), susivienijusių karo metais, praradimus, meilę ir tarnybą karinėse oro pajėgose nuo Pirmojo pasaulinio karo iki šių dienų[14].

Didžiojoje Britanijoje pastebimos pavienės artimųjų iniciatyvos atminti karo belaisvius. Pavyzdžiui, Stalag Luft VI kalėjusio Ken Fenton artimieji sukūrė jam internetinį puslapį, kuriame pateikiamos belaisvių kalinimo patirtys, jų nuotraukos ir lagerio piešiniai[15].

Rusijos Federacijoje veikia bent keli karo veteranų ir karo belaisvių forumai, kuriuose mainomasi informacija apie Stalag 331 (Stalag I C). 2017 m. Vanda Curkan perleido savo tėvo, buvusio Stalag I C kalinio, vieno 1943 m. rugpjūčio mėn. pabėgimų iš jo organizatorių, Jurijaus Curkano prisiminimus[16]. Duomenų apie Stalag 331 (Stalag I C) belaisvius yra surinkta Rusijos Federacijos gynybos ministerijos archyvo bazėje „Pamyat narod“ (rus. „Память народа“)[17]. Šis archyvas perėmė karo belaisvių medžiagą iš Freiburgo. Kita vertus, žuvusiems raudonarmiečiams belaisviams atminti Macikuose sovietmečiu nebuvo pastatytas joks atminimo ženklas. Padėtis pasikeitė tik 2010 m. liepos 17 d., kai Macikų kapinėse buvo pastatytas paminklas, skirtas atminti Macikų lageryje žuvusiems Raudonosios armijos lakūnams. Paminklas pastatytas Rusijos ambasados Lietuvoje iniciatyva, o jo atidengimo ceremonijoje dalyvavęs Rusijos generalinis konsulas Klaipėdoje Anatolij Krotkov minėjo, kad renkama informacija knygai apie Stalag Luft VI koncentracijos stovykloje kalintus karo belaisvius, fiksuojami buvusių kalinių bei jų artimųjų pasakojimai[18].

Vokietijoje Vermachto karių, kalėjusių Macikuose, atsiminimų grupė nesusiformavo, nors jos istoriografijoje sovietinio karo belaisvių lagerio Nr. 184 bei specligoninės Nr. 2652 faktologija domimasi. Ko gero, tai susiję su tuo, kad po karo Vokietijos Federacinės Respublikos visuomenėje apie karo belaisvių stovyklas ilgą laiką gaubė tyla[19]. Toji tyla buvo tampriai susijusi su Antrojo pasaulinio karo vertinimu – su vokiečių prisiėmimu kaltės dėl Antrojo pasaulinio karo. XX a. 6-ajame dešimtmetyje žiniasklaidoje buvo išsamiai rašoma apie grįžtančius karo belaisvius, tačiau nieko apie pačias stovyklas, kuriose šie žmonės gyveno kone dešimtmetį. Prisiminimai buvo dar gyvi, tačiau dažnai paliekami asmeniniai sferai, neviešinami. Karas ir visa, kas buvo su juo susiję, turėjo būti užmiršta. Tuo metu daugelis buvo pragmatiškai susitelkę į „atkūrimą“ ir „ekonominį stebuklą“, todėl nebuvo girdėti jokių viešų kritinių pasvarstymų apie tautos pagrindus ir pačių žmonių prisiminimus[20]. Buvo stengiamasi sukurti ramią ir idilišką tikrovę, vengiant nepatogios praeities. Kita vertus, valstybiniu lygmeniu 2005 m. Vokietijos ambasada Macikų kapinėse pastatė paminklą visoms šioje žemėje palaidotoms nacizmo aukoms.

Macikų lagerių atsiminimų grupių palaikomų pasakojimų turinio analizė

Tyrimo metu išskirtos keturios atsiminimų grupės: 1) Stammlager (Stalag) 331 (I C) belaisviai raudonarmiečiai, 2) Stammlager (Stalag) Luft VI kaliniai, 3) NKVD lagerio Nr. 184 kaliniai ir specligoninės Nr. 2652 „pacientai“ Vokietijos ir jos sąjungininkų kariai belaisviai, 4) Pataisos darbų kolonijos Nr. 3 kaliniai. Šios atsiminimų grupės patyrė skirtingus totalitarinius režimus (nacistinį ir sovietinį), tačiau jų išgyvenimai turėjo panašumų ir skirtumų (apie juos detaliau bus galima sužinoti būsimoje mokslo studijoje „Macikai: atminties vieta Europos pakraštyje“), kuriuos nustatyti galima lyginamuoju metodu – nustačius liudijimų ir vaizdinių reikšminius turinius. Toks lyginimas, t. y. Macikų lageriuose kalėjusiųjų prisiminimų įvertinimas, reikšmingas keliais aspektais: 1) kalinių išgyvenimų tyrimas padeda atskleisti įvykdytų žiaurumų ir įgytų trauminių patirčių prigimtį; 2) leidžia nustatyti, kokie įvykiai inspiravo traumines patirtis, jų savitumą; 3) padeda nustatyti Macikų lagerių kalinių ir karo belaisvių patirtų kančių pobūdį ir kurti empatijos aukų patirtims prielaidas.

Didžiosios dalies liudijimų, naratyvų ir vaizdinių reikšminiai turiniai (vaizdiniai) „tipiški“ karo belaisviams ir GULAG’o kaliniams. Išskirtini keli lagerių kasdienybės suvokimo skirtumai: a) antihitlerinės koalicijos vakarų šalių karo belaisviams kasdienybė buvo „sunki rutina“, tuo tarpu raudonarmiečiams, Vokietijos ir jos sąjungininkų karo belaisviams bei GULAG’o kaliniams – tai „kančios ratas“; b) pabėgimų iš lagerių suvokimo skirtumas. Vakarų šalių karo belaisviai pabėgimus reflektavo kaip moralinę inspiraciją. Tuo tarpu belaisvių raudonarmiečių ir GULAG’o padalinio Macikuose kalinių atsiminimų grupių refleksijose pabėgimas – tai (iš)gyvenimo galimybė; c) Vakariečiams karo belaisviams lagerio evakuacija buvo „The Great Exodus“ arba „Heydekrug Trip“; tuo tarpu belaisviams raudonarmiečiams – neišvengiamos žūties pranašas; d) skirtingas 1929 m. Ženevos konvencijos dėl elgesio su karo belaisviais taikymas. Elgesyje su vakariečiais karo belaisviais buvo laikomasi nustatytų taisyklių, bet ne su raudonarmiečiais belaisviais. Pastarųjų neinspektavo Raudonasis kryžius ir jokios paramos iš išorės jie negaudavo; e) Stalag Luft VI belaisviai turėjo galimybę vystyti intelektualinį gyvenimą, sportuoti, kultūrintis. Tuo tarpu Stammlager (Stalag) 331 (I C) belaisviams raudonarmiečiams, NKVD lagerio Nr. 184 kaliniams ir specligoninės Nr. 2652 „pacientams“ bei pataisos darbų kolonijos Nr. 3 kaliniams būdingas „nužmogintų esybių masės“ vaizdinys. Kalinimo metu juos supo fizinio ir moralinio smurto, mirties suvokiniai.

Visų išskirtų atsiminimų grupių liudijimų ir vaizdinių jungiančioji grandis – tai laisvės netekimo ir iš(si)vadavimo vilties suvokinys.

[1] MĖLINAUSKAS, Stasys. Macikai: sugrįžimas atminties takais. Šilutė, 2014, p. 5.

[3] BURAUSKAITĖ, Teresė Birutė; JANKAUSKIENĖ, Edita. GULAG’o skyrius Macikuose 1945–1955 m. In Macikų mirties namai: Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir GULAG’o lageriai 1939–1955 metais Šilutės apylinkėse. Vilnius, 2015, p. 117.

[4] Главное управление по делам военнопленных и интернированных.

[5] TININIS, Vytautas. Vokietijos ir jos sąjungininkų karo belaisvių Macikų lageris 1945–1948 m. In Macikų mirties namai: Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir GULAG’o lageriai 1939–1955 metais Šilutės apylinkėse. Vilnius, 2015, p. 62.

[6] TININIS, Vytautas. Vokietijos ir jos sąjungininkų karo belaisvių Macikų lageris 1945–1948 m. In Macikų mirties namai: Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir GULAG’o lageriai 1939–1955 metais Šilutės apylinkėse. Vilnius, 2015, p. 108.

[7] Ibid.

[8] Ibid.

[9] ANTANAITIS, Bronius. Žodžiai iš pragaro. Vilnius, 1991.

[10] Veterinarijos gydytojas Laurynas Lopas. Vilnius, 2002.

[11] JOKUBAUSKAITĖ, Saulina. Macikuose pagerbti Antrojo pasaulinio karo metu žuvę JAV kariai [interaktyvus. 2015 05 27. Prieitis per internetą: <http://www.silutesnaujienos.lt/index.php?option=com_content&view=article&id=11323:macikuose-pagerbti-antrojo-pasaulinio-karo-metu-uv-jav-kariai&catid=81:naujienos&Itemid=136>.

[12] 392nd Bomb Group [interaktyvus]. Prieitis per internetą: <https://b24.net/>.

[13] ŽIEMYTĖ, Ivona. „Pragaro duobė“ Macikuose. Vakarų ekspresas, 2002 07 30, Nr. 174 (3125), p. 3.

[14] The American Air Museum [interaktyvus]. Prieitis per internetą: <http://www.americanairmuseum.com/>.

[15] Ken Fenton’s War [interaktyvus]. Prieitis per internetą: <https://kenfentonswar.com/>.

[16] ЦУРКАН, Юрий. Последний круг ада. Одесса, 1967.

[17] Память народа [interaktyvus]. Prieitis per internetą: <https://pamyat-naroda.ru/>.

[18] GRINČINAITIS, Sigitas. Macikų kapinėse – paminklas sovietų karo lakūnams. Šilutės naujienos, 2010 08 02, Nr 55, p. 1, 8.

[19] RITTER, Rüdiger. Mokslinis pranešimas „Antrojo pasaulinio karo ir pokario belaisvių stovyklos vokiečių kolektyvinėje atmintyje. Tyrimų apžvalga“. Tarptautinė konferencija „Antrojo pasaulinio karo belaisviai nacių ir sovietų lageriuose 1939–1948 m. 2015 m. gegužės 14–15 d. Prieitis per internetą: <https://rememor.eu/wp-content/uploads/2015/06/p10_rudiger_ritter_LT.pdf>.

[20] RITTER, Rüdiger. Op. cit.

Be the first to comment on "Macikų lagerių „atminties grupės“ ir joms būdingi naratyvai"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*