Macikų karo belaisvių stovyklos ir GULAG‘o lageriai 1941-1955 m. III dalis

Macikų lagerio vaizdas (1963-1964 m.). ŠHŠM. Pg 5274/45

Tęsiame Šilutės Hugo Šojaus muziejaus istoriko, muziejininko Igno Giniočio darbą apie Macikuose XX a. viduryje buvusią kalinimo stovyklą, kurioje gyvenimo kelią baigė daugybė žmonių. Šioje ir būsimoje dalyje dalyje sužinosite, kaip čia tvarkėsi ir žmones kankino jų priešai sovietiniai atėjūnai. Pirmose dalyse, skelbtose lapkričio 11 d., ir lapkričio 25 d., buvo pasakojama kaip karo belaisvių stovyklą čia, Šyšos upės vingyje, buvo įrengę vokiečių naciai.

Macikų lageriai 1944-1955 m. Sovietų Sąjungos karo belaisvių stovykla Nr. 184

1944 m. pabaigoje, sovietams antrą kartą okupavus Lietuvą ir Klaipėdos krašte peržengus Vokietijos sieną, Macikuose, buvusioje karo belaisvių stovyklos „Stalag Luft VI Heydekrug“ teritorijoje buvo įkurti trys savarankiški, bet dviem skirtingoms SSRS NKVD žinyboms priklausę lageriai: 1. LSSR NKVD Pataisos darbų kolonijų skyriaus 3-ioji pataisos darbų kolonija, priklaususi SSRS NKVD GULAG‘o sistemai; 2. LSSR NKVD 184 karo belaisvių lageris, priklausęs SSRS NKVD karo belaisvių ir internuotųjų reikalų vyriausiajai valdybai (toliau – GUPVI); 3. LSSR NKVD 2652 specialioji karo belaisvių ligoninė, priklaususi SSRS NKVD GUPVI.

Oficialiai „lageris Nr. 184“ įsteigtas 1945 m. gegužės 1 d., kitais duomenimis – balandžio 1 d. lageris talpino apie 3000 karių. Jame pradėti kalinti vokiečiai ir jų sąjungininkai. Didžiąją dalį belaisvių sudarė Kuršo katile į nelaisvę paimti vokiečių kariai, taip pat buvo rumunų, vengrų, austrų, čekų, lietuvių ir kitų tautybių karių.

Nustatyti tikslų Macikų karo belaisvių skaičių 1945–1948 m. yra sudėtinga. Lageryje vyko nuolatinis belaisvių judėjimas bei perdislokavimas į kitus lagerius. Archyviniuose dokumentuose dažnai būdavo sumaišomi Macikų gydomojo lagerio Nr. 184 ir greta veikusios 2652 specialiosios ligoninės belaisvių skaičiai. 1945 m. vasarą lageryje buvo 5059 belaisviai. 1946 m. liepos 1 d. kalinių skaičius sumažėjo iki 3436, o 1947 m. sausio 21 d. liko tik 1495 belaisviai.

Lagerio teritorija buvo saugoma nepakankamai. 1946 m. gegužės 20 d. lagerio viršininkas gvardijos jaunesnysis seržantas Smirnovas savo vadovybei – SSSR Vidaus reikalų ministerijos Karo belaisvių ir internuotų asmenų skyriaus viršininkui pulkininkui Trošinui rašė, kad lageryje stovi 7 sargybos bokštai, kad nėra signalizacijos, nes neturi elektros, neužtenka telefonų ir personalo. Lagerio perimetrą saugo tik 29 sargybiniai, nors pagal planą jų turėtų būti 52.

Per 1946 m. pirmąjį ketvirtį užfiksuoti 26 pabėgimai: 7 dėl budinčių karininkų, 12 – dėl karinio dalinio kaltės. Iš 26 bėglių 7 buvo sulaikyti, o vienas bėgant sužeistas ir paguldytas į ligoninę.

Belaisviai dirbo atstatant karo metu apgriautus Šilutės ir Įsruties (vok. Insterburg, nuo 1946 m. Černiachovskas) miestus, dirbo žemės ūkio darbus, aprūpindami lagerio ir specialiosios ligoninės belaisvius savu maistu. Lagerio gamybinėse patalpose jie gamino plataus vartojimo prekes ir įvairiausius kitus gaminius.

1947 m. VRM rašte apie Macikų karo belaisvių stovyklą pažymima, kad 1946-1947 m. kaliniai prisidėjo prie Klaipėdos miesto atstatymo darbų. Klaipėdos uoste dirbo 1000 karo belaisvių, popieriaus kombinato statyboje 400, mėsos kombinate 80, žuvies treste 100, laivų statykloje dirbančių belaisvių skaičius nenurodomas.

1946 m. vasario mėnesį lageris buvo reorganizuotas ir pervadintas gydomuoju, čia buvo vežami sergantys belaisviai iš visų Lietuvoje esančių karo belaisvių lagerių, o sunkiausios būklės ligoniai guldomi į specialiąją ligoninę.

Iki 1946 m. gruodžio mėnesio buvo sutvarkytos lagerio apsaugos zonos. Pagal visą perimetrą pastatytos dvigubos spygliuotos vielos tvoros, įrengti 7 sargybos bokšteliai, signalizacija (garsinė, šviesos ir telefoninė).

Buvęs lagerio kalinys dr. Arno Schulze‘as savo prisiminimuose apie lagerį rašė: „Lagerio teritorija buvo aptverta kelių metrų aukščio spygliuotos vielos tvora. Už jos buvo metro pločio „mirties juosta“, kurioje laisvai lakstė šunys, už šios juostos buvo antra tvora. Nuo sargybos bokštelių sargybiniai laisvai galėjo apžvelgti visą teritoriją. Naktį taip vadinamoji „mirties juosta“ būdavo apšviečiama prožektoriais“.

Belaisviai gyveno dideliuose mūriniuose pusės mūro plytos storio sienomis barakuose be lubų ir nešildomais stogais. Kiekviename kambaryje buvo vidutiniškai po 50-60 žmonių. Belaisvių uniformos nušiurusios. Žiemą drabužių apskritai nebuvo, išskyrus darbams skirtas šimtasiūles ir žiemines kepures, nebuvo šiltų kelnių ir žieminių batų.

Pagal fizinį pajėgumą Macikų belaisviai atlikdavo smulkius amatininkų darbus: gamino spynas, seifus, peilius, elektrines virykles, baldus ir kt., dirbo pagalbiniame ūkyje, žvejojo ir pan. Šiam lageriui buvo skirta 679 ha dirbamos žemės, 543 ha ganyklų, be to, ūkyje buvo 76 arkliai, 109 raguočiai, buvo penimos 25 kiaulės ir laikoma 71 višta.

Kalinimo sąlygos pagerėjo 1947-1948 m. Belaisviai pradėjo gauti kokybiškesnio maisto, o už uždirbtus pinigus maisto produktų galėjo įsigyti lagerio krautuvėlėje bei nelegaliai iš vietos gyventojų.

Mirtingumas lageryje buvo nedidelis. 1945-1946 m. mirė 29 žmonės. Buvo vedamas mirusiųjų registracijos žurnalas. Kapinėms buvo skirtas sklypas šalia Šyšos upės, už 250 m. nuo lagerio zonos ribų į Šiaurės vakarų pusę. 1946 m. kapinės padalintos į 3 kvadratus po 25 kapus. Ant kiekvieno kapo buvo įkalamas kuolas su lentele, kurioje buvo įrašomas kalinio registracijos ir kapinių kvadrato numeriai.

1945 m. rugsėjo mėnesį lagerio teritorijoje atskiruose barakuose buvo įkurta 2652-oji specialioji ligoninė. Į šią ligoninę iš kitų Lietuvos lagerių buvo atvežti 652 sunkiai sergantys ir fiziškai išsekę karo belaisviai. Čia buvo gydomi įvairių tautybių atstovai: vokiečiai, austrai, lietuviai.

Ligoninei priklausė trys vieno aukšto mūriniai barakų kompleksai. Juose buvo po vieną patalpą viduje. Skersai į šiaurę buvo pastatyti keturi barakai, kuriuose buvo prausyklos ir tualetai, dirbtuvės, piečiau – du barakai, skirti virtuvei ir parduotuvei. Terapijos skyriuje buvo 350 ligonių lovų, chirurgijos – 200, užkrečiamųjų ligų – 100. Kitomis ligomis sergantiems skirta 50 lovų. Nuo 1945 m. iki 1947 m. kovo 1 d. ligoninėje gydėsi 3574 belaisviai, iš kurių 2934 išgiję ar apgiję išvežti į buvusius jų lagerius, dalis iš ligoninės buvo perkelti į 184-ąjį Macikų „gydomąjį“ lagerį. Per šį laiką 3 belaisviai pabėgo, 4 buvo įkalinti, 642 – repatrijuoti.

Barakai buvo atskirti nuo likusios lagerio teritorijos. Jie buvo aptverti spygliuotos vielos užtvara, o kampuose pastatyti 4 sargybos bokšteliai. Ligoniai dažniausiai sirgo distrofija, dizenterija, plaučių uždegimu, tuberkulioze, vidurių ir dėmėtąja šiltine bei kitomis ligomis.

1945-1946 m. ligoninės būklė ir ligonių gydymo sąlygos buvo labai prastos, dėl prastai įrengtų ir neapšildytų barakų. Kaip savo atsiminimuose rašo dr. A. Schulze‘as, žiemą labai trūko malkų, buvo mažai kūrenamos krosnys, pacientai gulėjo užsikloję plonomis antklodėmis ant šiaudais prikimštų maišų. Maistas buvo tik vandeniu skiesta „sriuba“, be jokių tirščių. Pacientų apžiūros metu vos pavykdavo nuimti skudurus nuo žmonių, drebančių iš šalčio, kad būtų galima paklausyti plaučius.

Priešingai negu „gydomajame“ lageryje Nr. 184, Macikų specialiojoje ligoninėje buvo didelis belaisvių mirtingumas. Per pirmus tris 1945 m. mėnesius mirė 18 karo belaisvių. Iš viso tais metais mirė 198 žmonės. Nuo ligoninės įkūrimo 1945 m. iki uždarymo 1948 m. čia mirė 465 žmonės.

Macikų lagerio kapinių planas, 1949 m. Šilutės H. Šojaus muziejus. Macikų lagerio kaliniai N-Ž, byla Nr. 7.

Macikų lagerio kapinių planas, 1949 m. Šilutės H. Šojaus muziejus. Macikų lagerio kaliniai N-Ž, byla Nr. 7.

Pasak Leono Aleknos, buvusio 3-osios pataisos darbų kolonijos kalinio, jis kiekvieną rytą matydavo, kaip lagerio teritorijoje po keliolika karo belaisvių veždavo laidoti į greta lagerio buvusias kapines.

Dr. A. Schulze apie sąlygas specialiojoje ligoninėje rašė: „Šalia utėlių, daugybės blusų ir blakių, ypač nemalonios buvo žiurkės. Jos puldavo lavonus. Kad išvengtume tokio išniekinimo, mes savo mirusius draugus guldydavome ant lentos ir per balkį prakištomis virvėmis pakeldavome nuo žemės, kad žiurkės negalėtų prieiti“.

Iki 1946 m. su mirusiais karo belaisviais buvo elgiamasi niekinanamai. Neretai mirusieji buvo laidojami duobėje po du ir daugiau, nuogai išrengti, jų atminimas nebuvo įamžinamas ant lentelių šalia palaidojimo vietos ir kartais net mirusiųjų registracijos žurnale. Kapinės nebuvo aptvertos.

Situacija pasikeitė 1946 m. sausio mėnesį, kai J. Bartašiūno nurodymu Macikų specialioje ligoninėje, kaip ir kituose Lietuvos lageriuose, buvo sudarytos specialios komisijos SSRS NKVD „teisės aktų pažeidimams“ nustatyti ir pašalinti. Sausio 15 d. komisijai atlikus patikrinimą buvo pareikalauta, kad kapai būtų sutvarkyti ir kad būtų laikomasi nustatytos laidojimo tvarkos. Laidojant kalinį pagal GULAG‘o instrukcijas buvo reikalaujama: 1. Mirusį kalinį laidoti karste su apatiniais rūbais. 2. Ant dešinės kojos didžiojo piršto pririšti kalinio numerį. 3. Į kapą įkalti kuolelį su kapo numeriu.

1947 m. sausio mėnesį Macikų lagerio savarankiškumas buvo formaliai panaikintas, lageris perduotas 57 Klaipėdos lageriui. 1948 m. 195 Vilniaus lageris perėmė 2652 specialiąją ligoninę kartu su gydomuoju lageriu (buvusiu Nr. 184). Oficialiai Macikų karo belaisvių lageris buvo uždarytas 1948 m. liepos 15 d.

Apibendrinant galima teigti, kad sovietams pradėjus šeimininkauti Klaipėdos krašte, buvusioje karo belaisvių stovyklos „Stalag Luft VI“ teritorijoje, 1945 m. buvo įkurta „karo belaisvių stovykla Nr. 184“. Joje buvo kalinami daugiausiai vokiečių kariai. Po metų, 1946 m. stovykla reorganizuota į „gydomąjį“ lagerį. Greta šio lagerio 1945 m. atskiruose barakuose buvo įkurta „2652-oji specialioji ligoninė“. Abu lageriai uždaryti 1948 m. Kalinimo sąlygos abiejuose lageriuose skyrėsi. Tai rodo ir belaisvių mirčių skaičius. „Karo belaisvių stovykloje Nr. 184“ mirė 29 asmenys, „2652 specialioje ligoninėje“ – 465.

Be the first to comment on "Macikų karo belaisvių stovyklos ir GULAG‘o lageriai 1941-1955 m. III dalis"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*