Kaip atsitiko?

Prieš jus – keletas naujausių Dalios Žibaitienės eilėraščių.

Kaip atsitiko?

1
Kūrėjau! Kaip atsitiko,
kad didžiulėj erdvėj,
ant Visatos vainiko,
mūsų Žemė mažutė pražydo,
paslapties mums nepraskleidei šydo,
nors tiek daug mūsų protui
ir širdžiai davei.
O mes atkakliai
Tavo kurtą pasaulį vis griaunam.
Paukščių tako šviesiam pakrašty
skubam, plėšomės ir nesiliaujam,
nematydami, kaip Tu kuri.
Gal į Juodąją skylę keliaujam?..
2023-03-31

2
O mūsų Žemėje –
Verbų sekmadienis –
kopimas į Golgotos kalną.
Paskui – gal lėksime žemyn
supratę tikrąją gyvybės kainą.

Šv. Velykų laukdami
vis žvilgčiojam į dangų, –
ar po kančios, aukos
kitoks gyvenimas aplanko?

Tenai, aukštai, toli
trys žvaigždės išsirango
Žuvų vardu.
O kas už jų?
2023-04-01

Siena

Kokia akla, nepermatoma siena
tau nuo manęs,
bet tu vis beldi, –
mane vis viena
tenai nuves,
kur tu šauki ir lauki,
kur palaukėj
svajonės žydi
ir žodžiai dar neištarti…

Dabar saulėlydžius palydi
diena karti.
Bet tu esi,
ištiesęs savo ranką,
visai arti,
tiktai gyvybės siena
turi kietą tvarką –
ji nemari…
Kas nugalės, spėliot neverta, –
ar tu, ar ji?
2023-04-10

Kodėl

Žmogus sodina medį,
nors nežino,
ar jo paunksmėj prisiglaus…
Žodžius poetas pila
tarsi vyną, –
tikriausiai, jo neparagaus…

O žemė sukas pagal ašį
žydrynėj spindinčio dangaus.
Ar jai kas liepė,
ar jos prašė, –
kas sužinos, kas jos paklaus?
Kur ją nuneš banga Visatos
Kūrėjo valioj, – ne žmogaus…
2023-04-23

Kelias

Per vieną naktį beržas sužaliavo
ir tu
taku
pro beržą išėjai…
Anksčiau tas kelias buvo tavo, –
dabar kiti juo eis.

Kiek daug kelių
per žemę išsirangė –
klaidinančių ir netikrų.
Vis ieškom savo kelio ir nerandam,
kai skrodžiam erdvę
milžinu paukščiu,
arba sraige žeme šliaužiu,
kol kažkada,
berželiui sulapojus,
sustoju –
baigėsi tiesioji
estakada.
2023-04-24