Istorinės paslaptys senose kelioninėse skryniose

2022 metų pradžioje iš Lietuvos jūros muziejaus į Šilutės Hugo Šojaus muziejaus restauravimo centrą atkeliavo dvi gyvenimo mačiusios kelioninės skrynios ir medinė krovinių dėžė. Jomis žinoma naudojosi 1922 m. iš emigracijos Jungtinėse valstijose į Lietuvą grįžtanti šeima. Tai buvo jų bagažo daiktai.

Galima daryti prielaidą, kad jie plaukė nuo 1839 m. gyvuojančios Didžiosios Britanijos laivininkystės kompanijos „Gunard Line“ laivu „S.S. „Berengaria“. Tai liudytų ant vienos iš skrynių likusios šios kompanijos etiketė.

Medinė krovinių dėžė sukalta iš plonų lentelių, kurios sutvirtintos metalinėmis juostomis. Iš šonų išlikusios odinės rankenos nešimui. Likusios dvi skrynios pagamintos iš obliuotų plonų 1 cm. storio lentų. Jos apkaltos metaline skarda ir sutvirtintos medinėmis juostomis bei metalinėmis plokštelėmis.

Daugeliui žinoma, kad skrynia – tai korpusinis baldas su sulankstomu arba nuimamu viršutiniu dangčiu. Dažniausiai ji būdavo stačiakampio formos, suapvalintais kampais. Jos būdavo gamintos iš lentų, skobtos iš medžio kamieno. Ir labai dažnai įvairiai puoštos. Skryniose žmonės laikė drabužius – kraičio skrynia, vertingus daiktus, dokumentus. Jose buvo patogu pergabenti daiktus – kelioninės skrynios, taip pat naudotinos kaip baldas (lova, suolas, stalas). Kelioninės skrynios skiriasi nuo paprastų tuo, kad  buvo pritaikytos nešioti ir jas darydavo kaip stačiakampes dėžes iš lengvos medienos (eglės, pušies, drebulės), o paviršių padengdavo įvairiomis apsauginėmis medžiagomis – oda, popieriumi, drobe, skarda.

Kelioninės skrynios jau buvo naudojamos senovės Kinijoje, tačiau klasikinės dabartinės kelioninės skrynios atsirado apie XVIII a. pabaigoje ir išnyko XX a. pradžioje, kai jas išstūmė pigesni ir lengvesni lagaminai. Iš pradžių kelioninės skrynios buvo gaminamos su išgaubtu dangčiu, kurios forma neleisdavo susikaupti drėgmei ant paviršiaus, tačiau buvo nepatogios kelionės metu, nes negalėjai pastatyti viena ant kitos. Vėliau jų forma pasikeitė į plokščias.

Ir va – po ilgų kelionių ir ramaus buvimo sodybos palėpėje, per Lietuvos jūros muziejų, skrynios atsidūrė Šilutės restauratorių rankose. Patyrę meistrai žino, kad kiekvienas muziejinis eksponatas yra iškalbingas, galintis savyje slėpti daugybę istorijų.

Tad ir šių skrynių restauravimo metu netrūko įvairių atradimų. Pasitelkęs specialų tokiems darbams pritaikyta dulkių siurblį, restauratorius išvalė skrynių vidų nuo susikaupusių dulkių, gausių purvo bei nešvarumų sluoksnio. Ir vienoje iš jų, pačiame kampe „pasislėpusią“ tarp lentų, darbuotojas rado tikrą „lobį“ – Lietuvos muitinės plombą ir kartoninę siūlų ritę. Vis tik pats didžiausias netikėtumas laukė pradėjus valyti skrynią dengiančią skardą. Atsargiai nuvalius nešvarumus, restauratorius rado uždažytus atspaudus ant skardos, kad ji, galimai, buvo naudojama gaminant aukščiausios kokybės stalo aliejaus dėžutes: „FINEST QUALITY TABLE OIL“. O šiuo atveju ji buvo panaudota skrynios apskardinimui. Nuvalius kitą rievėtą skarda dekoruotą skardą – paaiškėjo, kad ji nudažyta geltonai. Dėžės šone yra išlikę popieriaus etikečių fragmentai. Viena iš jų – Luistono meistro, nuo Meino valstijos geležinkelio: „AMERICAN RAILWAY EXPRESS (INCOPPORATION ) / From LEWISTON, ME / PREPAID“, kita laivininkystės kompanijos „Grunard Line“, o trečia – Lietuvos muitinės. Kitame dėžės šone nurodyta, kur ir kam siųsta dėžė: „Lithuania / Rokizkio…../ Obeleliu Pačtaz / rodzcia…“. Toje dėžėje buvo rasta ir Kauno muitinės plomba bei Dankano (Kanada) linų pramonės siūlų kartono ritė.

Restauruojant dėžę, buvo stengdamasi išsaugoti etiketės ir užrašus, nes tai yra svarbus informacijos šaltinis. Šie atradimai pateikė nemažai įdomios informacijos apie skrynių praeitį, padėjo atkurti jų ilgą kelionės maršrutą: iš Jungtinių Amerikos Valstijų geležinkeliu iki Didžiosios Britanijos, toliau iki Lietuvos laivu, kol pasiekė Kauno muitinę. Galutinis kelionės taškas buvo Rokiškio rajone esantis  Obelių miestelis.

Galutinis rezultatas  visuomet džiugina: kartais jis būna stulbinantis, kartais tiesiog gražus praeities fragmentas.

Natalija Kučinskaja,
Šilutės H. Šojaus muziejaus vyriausioji fondų saugotoja

Į Šilutę atkeliavę eksponatai iš Lietuvos Jūrų muziejaus.

Atradimai restauravimo metu.

Rastas „lobis“.

Restauravimo eiga.

Restauravimo eiga.

Restauravimo eiga.

Krovinių dėžė po restauravimo.

Be the first to comment on "Istorinės paslaptys senose kelioninėse skryniose"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*