Gardamo ir krašto istorija vienu žvilgsniu

Knygos pabaigos viršelis su autoriumi ir jo mama.

Ir nuo seniausių laikų iki šių dienų – taip būtų galima pratęsti antraštės pavadinimą, susipažinus su tik ką dienos išvydusia Anatolijaus Žibaičio knyga „Gardamo istorijos vingiai“. Tai be galo mielas ir šiltas leidinys, kuriame autorius pasakoja Gardamo istoriją.

Ir ne tik ją – autorius negalėjo neapžvelgti ir kaimynystėje – Švėkšnoje, Žemaičių Naumiestyje ar kiek tolėliau – amžių bėgyje nutikusių įvykių. Juo labiau, kad kaip rašo A.Žibaitis, tai būta gyvenviečių, įsikūrusių palei labai svarbų vieškelį – Švėkšna, Žemaičių Naumiestis, Degučiai. O jis buvo antroji riba, ilgus metus valstybės sieną tarp Rytų Prūsijos ir Didžiosios Lietuvos skyrusio ir netoli esančio „rubežį“ žyminčio griovio. Tad ir laiko vyksmas šiose gyvenvietėse buvo labai panašus. Taip ši knygelė praturtins, ar bent vienoje vietoje apibendrins (kai kur ir sujungs), ir šių vietovių praeitį. Visa tai dėka daugybės šaltinių, kuriais rėmėsi A.Žibaitis rašydamas Gardamo istoriją.

Šiais laikais pamažėl vis mažėjančiai Gardamo gyvenvietei, jos žmonėms, o taip pat ir kitiems be galo pasisakė, nes tai pirmoji nuosekliai ir labai aiškiai parašyta šios vietos istorija. Šiltumo ir beveik grožinio kūrinio auros suteikia ir paties autoriaus surinkti senųjų gardamiškių – buvusių kaimynų ar pažįstamų – gyvenimo nutikimai. Pats autorius kilęs iš greta esančio Pypliškė kaimo. Jo mama Bronė Razmaitė ir jos giminė – senieji šios vietos gyventojai. Anatolijus Žibaitis čia 1937 metais ir gimė ir augo. Tad jam buvo labai suprantamas šių vietų žmonių gyvenimas bei pasaulėjauta. Nemažai medžiagos autorius rado savo senelio Antano Razmos užrašuose, kuriuose jis labai kruopščiai ir be galo tvarkingai fiksavo daugybę įvairių kasdienių dalykų. Apie tai A.Žibaitis taip pat yra parašęs knygą „Po istorijos ratais“. Tad A.Razmos atsiminimais taip pat remtasi nemažai.

Istorijos leidiniui gyvumo suteikia ne tik minėto A.Razmos užrašai bei atsiminimai, bet ir daugybė kitų pasakojimų apie šiose vietose gyvenusius žmones. Tai ir pasakojimai apie buvusius knygnešius, kunigus, ar mokytojus. Jie savo gyvenime vienokiu ar kitokiu darbu ar veikla prisidėjo prie Gardamo, ar minėtų Švėkšnos, Žemaičių Naumiesčio istorijų. Tad knygoje panaudoti šių žmonių gyvenimų aprašymai, leidiniui suteikia gyvumo ir paprastumo.

Įdomu, kad autorius randa vietos aprašyti ne tik šviesius žmones, bet ir „nedraugus“. Tačiau, meistriškai panaudoti pasakojimai apie užėjusius sovietinius laikus ir to meto „veikėjus“, atskleidžia ne tik patį istorinį faktą, bet ir perduoda to metų žmonių nuotaiką. Taip įdomu buvo skaityti sovietinės okupacijos gruzinų kilmės karininko Givi Gabliari atsiminimus, kai jis stebisi mūsuose buvusiu ramiu gyvenimu, tvarkingais aprėdais, pilnomis parduotuvėmis. Karininkas vėliau samprotauja, dėl ko reikėjo čia svetimiems ateiti. Tai lyg ir turėtų liudyti, kaip ano meto sovietinė propaganda skleidė žinias, apie „Lietuvos“ liaudies išnaudojimą.

Vertė

Ypatingą vertę šiai Gardamo istorijai suteikia ne tik nuosekliai parašyta praeitis. A.Žibaitis negalėjo nepaminėti visos politinės, socialinės ar kultūrinės aprašomų vietų aplinkos. Todėl pradžioje pateikiama bendra istorinė minimo reiškinio apžvalga. Vėliau aprašoma, kaip šie politiniai, kultūriniai, socialiniai ar dvasiniai įvykiai atsispindėjo šių vietų žmonių gyvenime ar veikloje. Taip ši knyga tampa nebloga pažintine priemonė susipažįstant ne tik su Gardamo, bet ir su visa krašto praeitimi. Taip paprastai ir labai aiškiai susiejama istoriniai procesai ir jų įtaka. Kaip pavyzdys galėtų būti tekste aptariama valakų reforma XVI a. Tuomet tampa aišku, kaip ji veikė Gardamo ar gretimų kaimų žmonių gyvenimą bei kraštovaizdį.

Panašiai kalbant ir apie tikėjimą: pradžioje bendra krikščionybės, jos skilimo bei raidos apžvalga, o jau po to konkretūs reikalai iš aprašomų vietų. Galima pastebėti, kad šiose vietose greta buvo dviejų religinių kultūrų požiūriai ir supratimai – katalikiškas Didžiojoje Lietuvoje ir protestantiškasis –  Rytprūsiuose. Būtent minėtame Didžiosios Lietuvos parubežyje glaudėsi iš Rytprūsių dėl vienokių ar kitokių priežasčių čia apsigyvenę evangelikai, ar priešingai – žemaičiai turėjo priežasčių keltis už valstybės sienos. Nežiūrint religinių skirtumų, kaimynai retai kad santykius aiškindavosi pykčiu.

Visa tai pasakojama ir aprašoma remiantis gausiais istoriniais šaltiniais. Susipažinus su plačiu jų sąrašu, beliek tik stebėtis, kiek laiko buvo renkama medžiaga knygai. Nes visi paminėtieji yra solidūs leidiniai, plačiai aprašantys įvairius reiškinius dalykus. Jais autoriaus naudotasi labai nuosekliai ir kruopščiai, todėl kiekviena citata ar išnaša pažymėta naudotu šaltinio numeriu.

Aiškumo ir paprastumo dėlei, autorius atskirai rašo istorijos dalis. Taip yra istorinei chronologijai skirtas skyrius „Tenenio vingiuose“. Vietos žmonių dvasiniams dalykams aprašyti skirtas skyrius „Tikiu“. „Knygnešiai – ryžtingi ir drąsūs“ – apie ypač svarbų šios vietos gyvenimo tarpsnį. „Gardamo mokykla“. Be plataus pasakojimo apie švietimo sistemos raidą Didžiojoje Lietuvoje, aprašoma Gardamo bei gretimų kaimų mokyklų vystymasis. Yra ir sovietmečiu, bei pasipriešinimui skirtos dalys.

Plačiau neišskirta, tačiau vis tik yra pasakojimas „Mokytojo portretas“. Jis – apie tėvą Vaclovą Žibaitį, Gardame buvusį visų mylimu ir gerbiamu mokytoju. Jo ir jo šeimos gyvenimą sugriovė sovietinė okupacija. Gyvenimą jis baigė Vorkutos lageryje, kur, neatlaikęs nuolatinio bado ir ligų, 1948 metais ir mirė.

Taip, žvelgiant per atskiras sritis, pasakojimu pasiekiamos mūsų dienos. Įdomu, kad be įvairių Sąjūdžio veiklos ir darbų, literatūrinio H.Zudermano klubo veiklos, yra prieinama iki pat šio laiko, minint praėjusių metų pabaigoje mirusį didelį įvairių kultūrinių darbų rėmėją Algirdą Balčytį. Jam gardamiškiai ir knygos autorius liks visuomet dėkingi už paramą ir palaikymą.

Knygoje nemažai iliustracijų, kurios taip pat suteikia gyvumo. Jau turėję laiko susipažinti su naująją knyga „Gardamo istorijos vingiais“, greičiausiai atkreipė dėmesį į galinį knygos viršelį. Jame senovinės šienapjūtės scena, kai fotografijai sustojo būrys talkininkų. O kairiajame kampe – moteris su vaiku. Tai knygos autorius Anatolijus, kurį glėbyje laiko jo mama – Bronė Žibaitienė, kaip evangelikų kraštuose sakoma – gimusi Razmaite. Tai mielas ir smagus šios knygos pabaigos akcentas.

Naujoji A.Žibaičio knyga – svarus indėlis į Gardamo, o taip pat ir į mūsų krašto praeities pažinimą.

Be the first to comment on "Gardamo ir krašto istorija vienu žvilgsniu"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*