1930 metais Šilutės žmonės pramiegojo įspūdingą reginį. II dalis

Orlaiviui saugiai nusileisti reikalingas būrys pagalbininkų. Kaliningrado krašto muziejaus rinkinys.

„Aštuoniuke“ virš bundančio uostamiesčio

Ties Kiaulės nugara Klaipėdos miesto pietinėje dalyje orlaivis skrido lygiai 6 valandą ryto. Virš rūškanoje skendinčio miesto (tuo metu būta apie 42 tūkstančiai gyventojų) judėjo mažesniu nei vidutiniu – 88 kilometrai per valandą greičiu ir buvo matomas 300 metrų aukštyje. Virš Smeltės priemiesčio ir celiuliozės -popieriaus fabriko orlaivis tarytum pasileido laisvam ir neskubriam sklendimui šiaurės vakarų kryptimi į miesto centrinę dalį. Ties princo Karlo tiltu kirto Dangę, išsilenkė lėtaeige „aštuoniuke“ ir suko link Joniškės, elektrinės, evangelikų liuteronų Jono bažnyčios, Turgaus gatvės ir antrąkart – virš Dangės ties Birža, Karlo tiltu, Teismo rūmais, Bomelsvite, rotuše, geležinkelio stotimi ir Tauralaukiu. Liudininkai tvirtina, kad kelis kart lyg ir stabtelėta ties Dangės žiotimis ir Karlo tiltu: taip įgula tarytum atidavusi pagarbą nesančiai Borusiai skulptūrai (pastatyta 1907 m., 1924 m. nuversta, bet 1938 m. vėl atstatyta). Po 20 minučių orlaivis nusklendė link Joniškių ir Aulaukio (šiandien Tauralaukio) dvaro, kol išnyko iš akiračio. Toliau skrydį tęsė į Liepoją.

Pastebėtina, kad nuotraukose nematome Lindenau gamyklos stovų – pagrindinio atskaitos ženklo Dangės žiotyse – jie pastatyti jau po 1938 metų. Virš tankiai apstatyto senamiesčio išryškėjo tikrasis orlaivio dydis: išsiteko tarp dviejų miesto skersgatvių ar užėmė ištisą gatvelę. Žiūrėti išskirtinio reginio į gatves veržėsi smalsuoliai, stebėjo nuo aukštutinių pastatų stogų, persistvėrę per langus ar užsirabždinę ant pakilesnių vietų. Orlaivis sveikintas plačiais rankų mostais ir baltomis skepetaitėmis, palydėtas džiaugsmingų šūkių. Įgulos nariai atsakė tuo pačiu, tik gal kiek santūriau, jų atsakas iš paukščio skrydžio nelabai matėsi. Tą dieną dar ilgai minėtas laivavedžio kapitono Flemming‘o vardas, prisiminta prieš metus žiemą Klaipėdoje skaityta paskaita apie orlaivio Graf Zeppelin kelionę aplink pasaulį (1929 m.). Teigiama, kad iš priekinės laivavedžių kabinos plazdėjo Vokietijos prekybinio laivyno (juoda-balta-raudona) vėliava [Handels Fahne des Deustches Reiches], tačiau tik žinantysis šią žinią tegalėjo tinkamai įvertinti. Ant žemės orlaivis nenusileido: nebuvo tinkamų betono luitų, vadinamųjų orlaivių inkarų („Luftschiff-Erdanker“) ir deramo būrio pagalbininkų. Dirižablio skrydis virš Memelio fotografuotas iš kelių vietų: nuo Kurčių nerijos – senamiesčio bažnyčių smailių vaizdas – ir iš kareivinių – sandėliai ir plynės, nuo daugiaaukščio namo stogo bei žiemos uosto pietrytinės rytinės krantinės. Apie ryto skrydį pranešė pagrindinis miesto laikraštis Memeler Dampfboot. Minėtasis žurnalistas išvakarėse paruoštame straipsnyje pokštavo, kad „dalis smalsuolių reginį stebėjo pakirdę iš lovų, dar su naktinėmis kepuraitėmis ir mūvėdami pižamomis: jie trynėsi traiškanotas akis ir nelabai galėję patikėti, tikrovę matą ar tai liūdniausi prasivėrusio pragaro vaizdiniai“. Kiti gailėjosi kieto išganingo miego, nes tą rytą praleido istorinį reginį, o kito dar teks palaukti.

Grafas Zeppelin ties žiemos uostu 1930 m. rugsėjo 24) d Lietuvos Jūrų muziejaus vaizdų rinkinys.

Grafas Zeppelin ties žiemos uostu 1930 m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Jūrų muziejaus vaizdų rinkinys.

Tolesnė orlaivio skrydžio kryptis į Libau (Liepoja) ir Rygą (čia 9 val., 52 min. išmesta pašto siunta), virš Talino (Revel) 10 val., 15 minučių išmesta pašto siunta. 25-ą dieną nusileista Helsinkio oro uoste, čia iškrauta pašto siunta ir paimta nauja. Po nakvynės skrido virš Stokholmo, čia taip pat išmesta pašto siunta. Į prirašymo uostą Fridrichshafeną orlaivio sugrįžo ketvirtadienį, rugsėjo 25 d. Antrasis skrydis aplink Baltijos jūrą įvyko 1931 gegužės 12–15 d. Tą kartą orlaivis juosė pietvakarinę jūros dalį (Travemünde (Lübek)–Rügen–Malmö–Copenhagen–Flensburg–Kiel–Travemünde–Friedrichshafen), tyrė Europos krantų kontūrus ir pakraščio oro sroves bei jų pritaikomumą oreivystei.

Į Arkties vandenyno tolius

Antroji uostamiesčio nuotrauka su dirižabliu yra iš 1931 m. liepos mėnesio. Spaudoje ir radijo žiniose pristatyti šio bandomojo skrydžio į Arktiką tikslai ir laukiami atradimai. Apie 1931 metų liepos 24–31 d. skrydžio tvarkaraštį ir eigą sužinome iš ekspedicijos dienyno bei M. Grotewahl mokslinio straipsnio. Skrydžio eiga buvus tokia: Fridrichshafen‘as (liepos 24 rytą 8,35 val.) – Berlyno (Stakeno) oro uostas–Karaliaučius–Kuršių nerija–Ryga–Talinas–Leningrad‘as (šiand. Sankt Peterburgas) (liepos 25 d., 17,30 val.). Archangelską pasiekė kitos dienos popietę. Į Franzo Josepho žemės Ramųjį užutekį atskrido 26 d. ankstyvą rytą, čia Rusijos ledlaužiui „Malyguin“ (Leningrad-NordPol) perduota pašto siunta ir priimtas siuntinys, su tos dienos spaudu. Virš Lietuvos pajūrio orlaivis lankėsi kelionės pirmyn (liepos 25 d. 14,25 val.) ir atgal metu. Nuotraukoje matome grįžimo akimirka, orlaiviui skrendant virš saulėtos Klaipėdos (apie 15 val. 15 min., skrydžio laikas nustatytas apytiksliai, pagal saulės padėtį ir žmonių šešėlius). Toliau grįžtamasis skrydis virš Kuršių nerijos.

Apie 1930 ir 1931 m. skrydžius virš Kiršių nerijos bendro pobūdžio pranešimų liko Nidos pradžios mokyklos (muziejaus) kronikoje: „Skrido virš marių ties Grobšto ragu“. Nuo Krant‘ą grįžtamasis skrydis į Berlyną (išsilaipino mokslinė ekspedicija) ir pavakare leidosi Fridrichshafeno oro uoste.

Per visą naudojimo laikotarpį orlaivis Zeppelin atliko virš 590 skrydžių ir nuskrido 1,5 milijono kilometrų. Paminėtinas 1933 m. transatlantinis skrydis į Chikago pasaulinę aeronautikos parodą, veikusią nuo rugpjūčio 28 d. iki spalio pabaigos. 1936 m. įvyko istorinis parodomasis skrydis greta visų laikų didžiausiojo pirmojo ir paskutiniojo šios klasės orlaivio G-LZ-129 „Hindenburg“. Tai iškiliausios valandos orlaivių Zeppelin istorijoje.

Po 1936 m. gegužės 6 d. nelaimingo atsitikimo Lakehurste, visi Zeppelin orlaiviai vertinti kaip nesaugūs ir jais ilgainiui liautasi skraidyti. Juos pakeitė greitaeigiai ir saugesni bei lengviau valdomi propeleriniai lėktuvai. 1939 metais orlaivis DZ –127 Zeppelin nurašytas ir po dviejų metų supjaustytas į metalo laužą. Iš supjaustyto aliuminio dalių liekanų buvo liejami stalo įrankiai. Tokiu būdu Vokietijos gyventojais po dalele išsaugojo didžiojo orlaivio atminimo likučius. Šiais laikais šių orlaivių istorija pristatoma 1996 m. atidarytame Zeppelin muziejuje (Vokietija, Baden Würtenberg, Konstanz–Friedrichshafen). Čia saugomas Zeppelin gamyklos archyvas, daug senienų iš tikrųjų orlaivių, kurias galima paliesti, kaip ir patirti tokio skrydžio būseną, platinami albumai ir nuotraukos.

Taigi, Šilutės gyventojai, apie tai neinformuoti iš anksto, neišgirdo 1930 metų rugsėjo 24 dienos ankstyvą rytą virš miesto skrendančio didžiulio Zeppelin orlaivio. Ir nors liudininkų niekur neužfiksuota, tačiau įrašai orlaivio žurnale sako, kad tarp 5 valandų 30 ir 45 minučių ryto, Zeppelin sklendė virš miegančios Šilutės.

Orlaivis grįžtantis iš Arkties vandenų 1931 m. liepos 27 d. 15 val., 30 min. Skrydis virš Kuršių nerijos, ties Smelte-Hageno kopa. Lietuvos Jūrų muziejaus vaizdų rinkinys.

Orlaivis grįžtantis iš Arkties vandenų 1931 m. liepos 27 d. 15 val., 30 min. Skrydis virš Kuršių nerijos, ties Smelte-Hageno kopa. Lietuvos Jūrų muziejaus vaizdų rinkinys.

Be the first to comment on "1930 metais Šilutės žmonės pramiegojo įspūdingą reginį. II dalis"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*