Praėjusieji 2024 metai – „Rusnės tiltų sukaktys“: sukakto 110 metų nuo Peterso tilto pastatymo, 80 metų nuo jo susprogdinimo ir 50 metų nuo naujo tilto per Atmatą pastatymo. Reikšmingiausias XX a. Rusnės statinys pusę amžiaus veikęs gyventojų savimonę ir ūkio plėtros galimybes. Sukakčių proga pateiksiu pluoštelį vaizdų ir amžininkų prisiminimų.
Sala – susisiekimo kryžkelė
Rusnėje kryžiavosi keliai į Tilžę, Karaliaučių, Šilutę ir Klaipėdą. Pagrindinė susisiekimo priemonė per Atmatą buvo valtimis ir keltais, žiemą – rogėmis. J. Sembritzki mini, kad nuo 1793 m. Rusnėje pradėjo veikti pirmoji keltų tarnyba. Saloje veikė trys keltai į priešingose salos pusėse atitinkamai pagal pagrindines kelių kryptis. Nuomininkų buvo daug ir jie nuolatos keitėsi.
XIX a. antroje pusėje Rusnė buvo tapusi atplukdytų sielių rūšiavimo vieta. Iš čia rąstiniai plaustai keliaudavo Klaipėdos link. Tilto statymo būtinybės klausimas iškilo po 1867 – 1868 m. daug nuostolių padariusio potvynio. O 1873 m. baigta plento Rusnė-Šilutė statyba (Chaussebaus Ruß-Heydekrug) – visai Klaipėdos apskričiai svarbi jungtis. Rusnės medienos pirklys, 1893-1898 m. Vokietijos imperijos Reichstago nuo Vokietijos laisvaminčių žmonių partijos Klaipėdos ir Šilutės apygardose atstovas, Ernst Heinrich Ancker (1848–1935) Rusnės kurčnebylių mokyklos mokytojui Rudolfui Naujok (1903-1969) 1933 m. iš savo prisiminimų nurodė, kad Skirvytės/ Skirvytėlės, Pakalnės ir Rusnės kaimams priklausė virš 20.000 margų pievų, kuriose buvo ruošiamas šienas ir keltais plukdomas į Rusnę ar toliau pagal paskirtį. Prisiminė, kuriomis dienomis voroje susirinkdavo iki 700 vežimų ir tokios spūstys, ypač esant geram, tačiau permainingam orui, kildavusios kone kasmet. Tilto būtinybę liudijo kartūs vietinių prisiminimai: „dėl gamtos gaivalo susisekimas su žemynine dalimi nutrūkdavo ištisiems penkiems žiemos – pavasario mėnesiams“.
Dešimtį metų svarstytas projektas
Peterso tilto pastatymo aplinkybės nušviestos J. Sembritzki ir A. Bitenso „Šilokarčemos apskrities istorijoje“ (1920). Autoriai rėmėsi minėto pirklio E. H. Ankerio prisiminimais. Čia juos perteiksime sutrumpintus, o išsamiam susipažinimui nukreipsime į minėtą knygą.
1894 m. įvyko pirmasis Šilutės apskrities svarstymas dėl tilto per Atmatą statybos. 1896 m. medienos pirklys Landtago atstovas E. H. Anckeris Karaliaučiaus liejyklai Union Gießerei Königsberg užsakė parengti plūduriuojantį (pontoninį) kelių dalių tiltą. 1897 m pavasarį užsakovams buvo pristatyti pirminiai numatomo tilto brėžiniai. Be medinės važiuojamosios dalies apkloto metalinių sijų gamyba įvertinta 125.500 Markių. Numatyta gretimais pastatyti žiemos uostą, sandėlius, įsigyti tilto priežiūros laivelių ir būtinos įrangos. Visa ir tai, ir kita sąmatą didino iki 300.000 Markių. Ilgainiui plūduriuojančio tilto idėjos atsisakyta ir pradėta svarstyti pastovaus tilto galimybė.
1898 sausio 24 d. Rusnėje viešbučio Hôtel Du Nord, šiandieninės Neringos gatvės restorano salėje įvyko susirinkimas (konferencija). Dalyvavo virš šimto asmenų. Pritarta tilto per Atmatą statybai. Išrinkta statybos priežiūros komisija, kuriai vadovavo pagrindinis idėjos kūrėjas E. H. Akcker. 1898 m. kovo mėn. 30 d. Šilutės apskrities taryba tilto projektui skyrė 6.000 markių.
Balandžio 29 d. komisija apsvarstė tilto brėžinius ir nuvyko į būsimą statybos vietą. 1899 m. kovo mėnesį Upių statybų priežiūros inspektorius Eichentopf pateikė galutinį tilto brėžinio siūlymą ir nurodė 900.000 markių galimą statybų kainą. Po vėlesnių svarstymų statinio suma išaugusi iki 1.115.000 markių. Buvo akivaizdu, kad be vyriausybės paramos tilto į Rusnę nepastatyti, o ir pastačius, galimybė, kad jis atsipirks, labai abejotina. Juolab, ką tik baigtos daug išlaidų reikalavusios apsauginio pylimo aplink Rusnę statybos, o krašto ūkinės galimybės ribotos.
1910 m. Šilutėje apskrities susirinkime apsilankė pats apskrities vyriausybės assesorius Heinrich‘as Petersas. Gavus vyriausybės pritarimą, 1911 m. sausio mėn. 30 d. E. H. Ancker‘is, pastorius Gregor‘as ir teisininkas Stein‘as įsteigė „Tilto statybos akcinę bendrovę“. Birželio 9 d. įvyko vyriausybės narių apžvalginė išvyka į Rusnę. Dalyvavo vyriausiasis prezidentas (Oberpräsident) von Windenheim, Žemės ūkio vadybos pirmininkas (der Landeshauptmann) von Berg, kunigaikštis (der Fürst) Dohna ir kt. Po iškilmingų šventinių pietų minėtame Rusnės viešbutyje prezidentas H. Peters‘as rusniškiams nariams pasidžiaugė: „Tiltą jau pastatėme“ („Jezt wird die Brücke gebaut“).
1911 m. liepos 24 d. Provincijos žiniose pranešta apie Prūsijos provincijos valdybos (Prowinzialausschus) skirtą 200.000 markių sumą, antrą tiek rugsėjo 21 d. nurodžiusi skirianti Šilutės apskrities valdyba (Kreistag). Rugsėjo 26 d., spalio 28 d. ir lapkričio 26 d. ministerija pranešė, kad valstybė tilto statybai skyrė 630.000 Markių. Bendra suma siekė 1.210.000 markių. Priminsime, kad 1907 m. pastatytas Karalienės Luizės tiltas Tilžėje iždui kainavo 1,8 milijonus markių.
Statyba vyko sklandžiai
1912 m. rudenį įsteigtas Statybos valdybos meistro (Regierungsbaumeister) Knoeßelein vadovaujamas tilto statybos biuras (Brückenbau-Büro). Statybą vykdė „Firma Beuchelt“ iš Grüneberg‘o. 1913 m. gegužės mėn. pradėtas statyti kairiojo kranto tilto ramstas, pirmasis ir antrasis tarpatramiai (tilto taurai), pastatyta elektros jėgainė. Dalis elektros tiekta Rusnės gyventojams. Akmeninius granito akmenis tilto taurams tašė atvykę meistrai, įrengti aptakūs lytlaužiai. Metalinius tarpatramius gamino Karaliaučiaus liejykla ir atplukdytos laivais.
Rusnės tiltas buvo grakštus ir darniai įsiliejo į aplinką. To meto pažangus tiltas buvo 350 m ilgio, trijų tarpatramių ir dviejų 19 metrų aukščio metalo santvaromis, važiuojamąja dalimi apačioje. Tarpinė (vidurinioji) „kilnojamojo tilto“ dalis elektros varikliais buvo pakeliama per kelias minutes aukštesniems laivams praleisti. Manoma, kad iš tašytų akmenų likučių prie Senojo Rusnės pašto pastatytas elektros šviestuvas su trimis žibintais. Jis išlikęs ir po 2003 m. atnaujintas.
1914 m. liepą beliko tik važiuojamosios dalies plieninį denginį apkloti medinėmis perdangomis. Rugsėjo mėn. 1 d. buvo numatytos ištaigingos atidarymo iškilmės. Tačiau prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas sumanymą atmainė, ir eismas prasidėjo spalio 10 d. Naujasis tiltas pavadintas 1910 – 1914 m. Šilutės apskrities viršininko pareigas ėjusio H. Peterso vardu.
Važiuojant tiltu reikėdavo mokėti rinkliavą. Jos rinkimas konkurso tvarka peduotas vietos verslininkams. Tačiau pajamos iš šios veiklos nebuvusios didelės, nuomininkai keitė vienas kitą, ir statybos kaštai niekada nebuvo padengti.
Tikslių žinių nėra, tačiau manoma, kad karo metais didesnių tilto pažeidimų išvengta. Tarpukariu kairiojo kranto tilto papėdėje vidurvasarį vykdavo miestelio šventės, irklavimo ir plaukimo varžybos, pasiplaukojimas laiveliais. Per pavasario potvynius ir plaukiant ižui ant tilto rinkdavosi minios smalsuolių. Tiltas, tapęs Rusnės tapatumo žyme, vaizduotas atvirukuose, nuotraukose. Svečių ir vietinių persikėlėlių į Vokietiją prisiminimuose beveik visuomet ištariamas svajingas žodžių derinys „Rusnės Peterso tiltas“ (vok. „Peters-Brücke in Ruß“).
Tiltas nepažeistas išstovėjo per Antrąjį Pasaulinį karą. Tačiau 1944 m. spalio 9 d. naktį sprogmeniu pažeista viena iš arkinių santvarų (fermų) ir eismas tiltu buvo sutrikdytas. Vermachto kariškiai gretimais įrengė tris plūduriuojančius (pontoninius) tiltus: vienas per Atmatą prie Peterso tilto, kitas per Skirvytę į Briomiškį (dab. Kaliningrado srityje išnykęs kaimas). O naktį iš spalio 19 d. į 20 d. vokiečių pionieriai visus tiltus susprogdino.
Pagrindiniai duomenys apie Peterso tiltą (Peters-Brücke in Ruß):
Architektas – statybos priežiūros inspektorius Eichentopf‘as.
Statė Statybos valdybos meistro (Regierungsbaumeister) Knoeßelein vadovaujamas tilto statybos biuras (Brückenbau-Büro), statybą vykdė „Firma Beuchelt“ iš Grüneberg‘o.
Pastatytas 1912 – 1914 m. Eismui atidarytas 1914 m. spalio 10 d.
Tilto ilgis 350 m., trijų tarpatramių ir dviejų 19 metrų aukščio metalo santvarų, važiuojamoji dalis apačioje.
Bendra statybos ir projektavimo suma siekė 1.210.000 markių.
Žinių apie keleivių srautus neaptikta.
Neoficialiai pavadintas 1910–1914 m. Šilutės apskrities viršininko pareigas ėjusio Heinrich Peterso vardu.
Susprogdintas 1944 m. spalio 9 d. ir pakartotinai – 19 dieną.
Iliustracijos paimtos iš Sauliaus Stankevičiaus atvirukų kolekcijos albumo „Heydekrug. Šilutės krašto istorija atvirukuose“, Šilutė, 2012.
ir muziejų Lietuvos muziejų kolekcijų svetainės LIMIS
© Straipsnį publikuoti be sutikimo draudžiama!
Be the first to comment on "Rusnės tiltai per Atmatą: įvykių vaizdai ir liudininkų prisiminimai. I dalis"