Pristatę knygą Nacionalinės ekspedicijos dalyviai kyla į naują žygį

Knygos sutiktuvių akimirka. Iš kairės: S.Paltanavičius, R.Adomavičius, S.Knapkis, U.Knapkis, D.Kandrotienė.

Vakar, birželio 13-tą, Šilutėje įvyko dvi premjeros: viena oficiali, kita nelabai, nors būtent ji šilutiškiams turėtų būti ypač svarbi. Taigi – Šilutės F.Bajoraičio viešojoje bibliotekoje buvo pristatyta praėjusių metų Nacionalinės ekspedicijos pagrindu Selemono Paltanavičiaus sudaryta ir leidyklos „Terra publica“ išleista knyga „Vysla per Lenkiją“. O pristatymas vyko naujoje bibliotekos įrengtoje salėje, kurios tiesioginė paskirtis – parodų rengimas. Ir nors dar ne viskas, kas numatyta, čia jau padaryta, tačiau dalis renginių jau kelsis būtent čia. Kaip sakė bibliotekos direktorė Laima Dumšienė, tikimąsi oficialų šių erdvių atidarymą surengti rudenį.  

Knygos sutiktuves pradėjo ir vedė leidyklos „Terra publica“ direktorė Danguolė Kandrotienė. O dalyvavo pats knygos autorius S.Paltanavičius, rusniškis laivo „Vytautas Didysis“ kapitonas Simas Knapkis, drauge ekspedicijoje plaukęs jo sūnus Uosis Knapkis bei kiek vėliau prie šio būrio prisijungęs laivo „Vytis“ kapitonas Romualdas Adomavičius.

Pasakojimai ir pokalbiai buvo įdomūs ir pusantros valandos pralėkė akimirksniu. Atėję į susitikimą šilutiškiai sužinojo gerokai daugiau, nei buvo parodyta per milžiniško susidomėjimo sulaukusias 25 televizijos laidas. Pasirodo, nors tiesiogiai to ir nesimatė, tačiau plaukimas Vysla nebuvo toks jau romantiškas, kaip prieš tai Nemunu, bes bemaž visą kelionę ekspedicijos dalyvius prausė lietus. Tad teisus buvo S.Knapkis, pasiūlęs statyti senovinį vytinės tipo laivą, kurios dalis būtų dengta stogu. Jis kelionėje labai pravertė. Tačiau nežiūrint kai kurių nepatogumų, kelionė Lenkija buvo labai įspūdinga ir įdomi, su begale naujų pažintinių dalykų, pažinčių bei nuoširdaus bendravimo su pakrantėse gyvenusiais lenkais. Kaip vaizdžiai juos apibūdino S.Paltanavičius, tiesiog vakare su duonos kepalais bei kitokiomis kaimiškomis gėrybėmis kaimyniškai ateidavo prie poilsiui susistojusių plaukikų pabendrauti.

Abu kapitonai džiaugėsi, kad pamažu žmonės ima suprasti plaukimo malonumą ir gal net tiesioginę naudą – upėmis gerokai pigiau galima gabenti žymiai daugiau krovinių. Tad jie džiaugėsi, kad nors ir pamažu, laivinė kultūra pas mus atsigauna.

Neapsieita ir į televizijos reportažus nepatekusių epizodų prisiminimų. Dabar, jie atrodo juokingi, kalbėjo S.Knapkis, tačiau plauksiant juoko nebūta. Labai smagiai visiems atrodė laidoje, kaip profesorius Alfredas Bumblauskas įkrito į upę. Kad nuplaukė jo glaudės – pati mažiausia problema. Žymiai daugiau rūpesčių visiems buvo, kai nemenko sudėjimo profesorių reikėjo įkelti atgal į laivą. S.Knapkis kalbėjo, kad šiaip jau laivo kapitonui visuomet sudėtingiausiai išgirsti „žmogus už borto“. Ir nors ne vienas jų praplaukioja laivais visą gyvenimą tokių žodžių neišgirdęs, S.Knapkis per savo kapitono plaukiojimo istoriją juos girdėjęs keturis kartus: o trys jų buvo kaip tik plaukiant Vysla. Be A.Bumblausko maudynių, du kartus už borto pabuvojo ir šios ekspedicijos sumanytojas Edmundas Jakilaitis. O vienas jų – ypač neramus, nes paniręs po vandeniu E.Jakilaitis dumble ilgokai ieškojo savo akinių… Šiaip jau visi labai mielai atsiliepė apie šį žmogų, minėdami jo optimizmą, darbštumą ir energiją.

Sėkmingas, įdomus ir švietėjiškas plaukimas įkvėpė naujiems žygiams – birželio 25 birželio prasideda kelionė per Ukrainą tekančiu Dniepru. Per trejetą savaičių pažintinio plaukimo su „Vytautu Didžiuoju“ tikimąsi pasiekti Juodąją jūrą, ir kaip vaizdžiai sakė S.Paltanavičius, bent jau patiems iš jos atsigerti, nes arklių, kaip Vytautas Didysis, jie neturės. Tad belieka palinkėti jiems sėkmės. O visiems pradėti laukti rudenį per televiziją rodomų šios ekspedicijos pasakojimų.

Be the first to comment on "Pristatę knygą Nacionalinės ekspedicijos dalyviai kyla į naują žygį"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*