Pradėtas 101 rinkinys. Foto pasakojimas

Orieji miestiečiai Genovaitė ir Henrikas Bundorfai.

Vargiai ar bereikia plačiau pristatinėti šią mielą šilutiškių senjorų Genovaitės ir Henriko Bundorfų šeimą, kuriuos kone kiekvieną dieną galima sutikti meiliai už rankų susiėmus vaikščiojant miesto gatvėmis. Dažnas praeivis juos pašnekina ar bent pasilabina, nes bent po vieną, o kartais ir po kelis jau nebereikalingus ir nebenaudojamos, tačiau pono Henriko renkamus, daiktus yra atidavę jam. Taip per daugybę metų jų namuose tvarkingai sudėlioti į grupeles atsidūrė daugybė, dažnai smulkių, daiktų. Jie šiandien ir sudaro 100 pačių įvairiausių rinkinių. Kažkada Henrikas ir buvo nutaręs, kad toks skaičius yra riba, prieš porą mėnesių buvo pradėta rinkti nauja – stiklainių dangtelių kolekcija.

Kolekcijų muziejus „Gerumas“

Nors visi Bundorfų namai yra ištisas muziejus, tačiau vienas kambarys vis tik ypatingas. Įeinant pasitinka ranka rašytas užrašas „Kolekcijų muziejus „Gerumas“. Jis ir nusako visą esmę – šio ypatingo muziejaus kūrėjai – dauguma Šilutės, ir ne tik jos, žmonės. Nes dauguma jų naudoti ir vėliau tapę nebereikalingi daiktai yra papildę kažkurį iš pono Henriko rinkinių. Taip miesto žmonės atidavė jau išrašytus tušinukus ar kitokius rašiklius. Yra daugybė ir tokių, kuriuos specialiai kur iš svečios šalies vežė jam kolekcijai papildyti. Žinoma, ieškojo kokio ypatingo rašiklio ir pats. Ir ne tik rašiklių. Taip šiandien kolekcininkas turi jau tūkstančiais skaičiuojamą rašymui ranka naudotų visokių įrankių kolekciją.

Miesto ponios jam atidavinėjo kvepalų buteliukus – kiekviena firma juos stengėsi daryti ypatingus. Tad šiandien galima grožėtis jais. Greta išrikiuoti ir odekolonai. Kalbėti apie pašto ženklų kolekciją – tiesiog jau nebeįdomu, nes juos, bent jau anksčiau, rinko dažnas paauglys. Čia galima būtų tik paminėti, kad kažkada, dar prieškariu, jam dėdės penktam gimtadieniui padovanotas nedidelis pašto ženklų albumas, tapo  viso gyvenimo aistros pradžia. Banaloka kalbėti būtų ir apie anksčiau taip populiarių įsegamų ženkliukų rinkinį – tai taip pat buvo dažno jaunuolio rinkinys. Jo surinkti kalendoriai – taip pat gan įprasta kolekcija. O kur dar viskas, kas susiję su alumi – kamšteliai, atidarytuvai, bokalai, padėkliukai, etiketės. Be jų dar peiliai, plokštelės, vimpelai, kaklaraiščiai, batų raišteliai…

Geriau būtų pakalbėti apie tai, ką rinkti nedažnam į galvą ateina. Vienas tokių – smėlis. Pas poną Henriką Bundorfą kolekcijoje jis iš daugelio pasaulio šalių tvarkingai supilstytas į nedidelius buteliukus. Tuomet ir pamatai, koks jis visur skirtingas – iš Irako rusvokas, baltas iš Karibų jūros, o iš mūsų Šyšos – lyg ir murzinas. Dar čia labai pritiktų ir smėlis iš Kintų, Ventės bei kitų Kuršių marių pakrančių vietų. Tačiau tai tik laiko klausimas.

Smėlis gali būti taip pat kolekcionuojamas.

Smėlis gali būti taip pat kolekcionuojamas.

Įdomus ir pasaulio valgomosios druskos rinkinys: nuo Negyvosios jūros ar Lenkijos iki Himalajų. Ir vienas pigiausių rinkinių – gatvėje pamestų ir H.Bundorfo pakeltų pirštinių kolekcija.

Kolekcininkui pro akis nepraslysta nei menkiausi mieste vykstantys dalykai – prieš keletą metų jo kolekciją papildė istorinės kaltinės vinys iš griaunamos H.Šojaus dvaro daržinės. Įdomu, ar tokių vinių pasirinko verčiant daržinę Šilutės muziejus?

Kito kambario sekcijoje – alkoholinių gėrimų rinkinys: nuo suvenyrinių butelių iki jau į istoriją iškeliavusių svaigalų. Šios kolekcijos vertę sudaro ir tai, kad jie visi pilni etiketėse nurodytu turinio, nes kolekcininkas nėra tauriųjų gėrimų mėgėjas. Dar greta suvenyriniai arbatinukai, puodeliai, dėžutės, šaukšteliai ir dar daugybė visokių kitų rinkinių. Virtuvė taip pat muziejus – nesenai atsiradę magnetukai ant šaldytuvo, kiaušinių taurės, ir dar visokie kiti dalykai.

Paklaustas, kaip prasidėjo stiklainių konservų dangtelių rinkimas, ponas Henrikas sakė, kad pastebėjo, kad jie skirtingi ir labai gražūs – juk juos kuria dizaineriai specialiai. Tuo pačiu tai proga paskanauti kokių konservuotų patiekalų. Tad nors kažkada ir buvo suplanavęs sustoti ties šimtu kolekcijų, neatsispyrė pagundai kelis tokius gražius dangtelius įsigyti. O dabar jų jau turi virš aštuoniasdešimt.

Kolekcininkas ir jo gyvenimo moto.

Kolekcininkas ir jo gyvenimo moto.

Ponas Henrikas apie visus savo daiktus gali daug papasakoti, prisimena iš kur jie pateko pas jį bei šiaip žino jų kilmę. Jis sakė, kad bute tik nedidelė dalis jų. Likusieji rūsyje ar dar kur sudėti. Tačiau jei kas paprašo, jis mielai eksponuoja juos viešai. O pačius smalsiausiu ir namuose priima. Paklaustas, kaip su visais šiais eksponatais susitvarko, parodė virš durų kabantį šūkį, kuriuo vadovavosi visą savo gyvenimą „Gyvenu ne kaip visi, gyvenu – kaip noriu“.

Šiuos namus saugo angelai

Tačiau tai viena dalis. Kolekcionavimu prieš keletą metų susidomėjo jo žmona Genovaitė. Skirtingai nuo savo vyro, ji renka tik angelus bei visa kas su jais susiję. Šiandien viename kambaryje, greta jo šeimininkų, glaudžias ir daugybė angelų. Jų čia visokių – ir didelių, mažų, porcelianinių, stiklinių, pieštų, drožtų bei naktimis šviečiančių.

Angelai pasitinka ir išlydi šių namų svečius, pirmieji pasisveikina su grįžtančiai Genovaite ir Henriku bei palydi sėkmės jiems išeinant pasivaikščioti. Bute jų daug – virš septynių šimtų, ir visi jie sveikatą, laimę bei džiaugsmą linki. Gal todėl taip miela ir gera matyti gražų gyvenimą nugyvenusius šiuos miestiečius, kai jie draugiškai ir oriai vaikšto miesto gatvėmis. Lieka palinkėti jiems sveikatos, džiaugsmo ir kolekcijų papildymo. O prie šito – galime prisidėti ir mes visi.

1 Comment on "Pradėtas 101 rinkinys. Foto pasakojimas"

  1. Stasys | 2017-07-27 at 20:36 |

    ŠAUNUOLIAI.

Leave a comment

Your email address will not be published.


*