Vakar seniūnijos salėje vyko švėkšniškių susitikimas su paminklo 1918 metų Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui Kazimierui Steponui Šauliui Švėkšnoje statybos iniciatoriumi Vytautu Lygnugariu, skulptoriumi, Nacionalinės premijos laureatu, Arūnu Sakalausku. Pokalbyje dalyvavo Šilutės savivaldybės vyriausiasis architektas Edmundas Benetis.
Kad Švėkšnoje rengiamasi statyti paminklą iš netolimų Stemplių kilusiam garbiam dvasininkui, vienam iš dvidešimties Lietuvos tarybos narių, paskelbusių 1918 metų vasario 16-tosios Nepriklausomybės aktą K.S.Šauliui, jau buvo girdėjęs ne vienas švėkšniškis.
Tačiau iki vakar vyko įvairūs nematomi parengiamieji darbai. Susitikimo metu paaiškėjo, kad ir V.Lygunugaris, ir A.Sakalauskas jau ne kartą lankėsi Švėkšnoje ir su seniūnu Alfonsu Šepučiu, klebonu Sauliumi Katkum, padedami E.Benečio, ieškojo paminklui vietos. Galiausiai dėl jos buvo apsispręsta, skulptorius A.Sakalauskas sukūrė paminklo idėjos variantą. Tad šiuo pirmuoju susitikimu ir buvo noras supažindinti švėkšniškius ir su pačia paminklo Nepriklausomybės signatarui idėja, ir su galima vieta ir, pagaliau, paties paminklo koncepcija.
Seniūnas suteikė žodį paminklo iniciatoriui, klaipėdiečiui mecenatui V.Lygnugariui. Jis trumpai papasakojo apie signatarą K.S.Šaulį, kuris yra giminaitis – jo prosenelis buvo signataro brolis. V.Lygnugaris pasakojo, kad drauge su žmona lankydamiesi užsienio šalyse, ne vienoje vietoje matė, kaip yra pagerbti valstybei nusipelnę veikėjai. Taip ir kilusi mintis pasiūlyti Švėkšnoje pastatyti Nepriklausomybės signatarui paminklą. Tam pritarė ne tik seniūnas A.Šeputis, klebonas S.Katkus, bet ir Šilutės rajono valdžia. Kaip sakė V.Lygnugaris, Savivaldybės administracijos direktorius Sigitas Šeputis pažadėjo visokeriopą paramą ir pagalbą. O jos reikės, nes savivaldybė turėtų prisidėti prie šio darbo tvarkant paminklo aplinką, rengiant bei derinant paminklo statybai reikalingus dokumentus.
Daugiau apie paminką, galimą jo vietą kalbėjo rajono vyriausiasis architektas E.Benetis. Jis išvardino tris šio projekto patrauklias dalis. Anot E.Benečio, pirmoji – Švėkšna turės ypatingą dovaną valstybės šimtmečiui – paminką signatarui. Antra – jį statys labai rimtas mecenatas – jūrų logistika užsiimantis verslininkas V.Lygnugaris. Trečia – šį paminką kurs nacionalinės premijos laureatas A.Sakalauskas. Sukurtas aukščiausios prabos menininko ir pats paminklas, kaip meno kūrinys, taps vertybe, į Švėkšną pritraukiantis žmones.
Po to, matyt, suprasdamas, kad pasiūlyta paminklo vieta nebus vienareikšmiškai sutikta, E.Benetis įvardino galimą jo vietą. Tai – pagrindinė miestelio Liepų, arba turgaus aikštė. Paminklas būsiąs virš šešių metrų aukščio, kad ne tik iš visur matytųsi, bet ir niekas negalėtų jo šioje aikštėje užstoti.
Galima paminklo vieta sukėlė nemažą susirinkusiųjų šurmulį, nes daugelis į susitikimą atėjusiųjų sunkiai įsivaizdavo toje aikštėje stovintį paminklą. Ypač, tuo metu kai vyksta turgūs. Tačiau pamažu, įsiklausant į statytojų argumentus, aistros rimo.
Apie patį paminklą kalbėjo A.Sakalauskas. Jis paaiškino, kad idėja – statyti ant kolonos stovintį singnatarą – panaši į Papilėje paminką Simonui Daukantui: jis taip pat iš aukštai žvalgosi į žmones. Autorius sakė, kad tai tik koncepcija, todėl galimi įvairūs variantai. Kolona, anot skulptoriaus, galėtų būti iš pilko granito. Pati skulptūra geriau derėtų iš bronzos. Tačiau galinti būti taip pat ir iš granito iškalta. Galutinai tai nėra nuspręsta. Kaip ir dėl pasirinkto aukščio ar įvairių galimų detalių.
Kilusį šurmulį pamažu nuramino E.Benetis. Jis priminė, kad pasaulyje daug yra vietų, kur paminklai pastatyti neįprastose vietose. Tai suteikia joms ir rimties, ir iškilmingumo. Architektas priminė neseną įvykį, kai iki tol neišvaizdi ir nepatraukli teritorija Rusnėje, iki pastatant ant Atmatos kranto paminklą Kalenbachui ir Gandžiui, buvo sutvarkyta ir tapo dar viena rusniškių mėgiama poilsio vietų. Panašiai, ant architekto, turėtų nutikti ir Švėkšnoje. Ir tokių atvejų, kai įvyksta savotiška grandininė reakcija, yra daugybė.
Pats pasiūlytas paminklas nesulaukė didesnių diskusijų – jis, panašu, tenkino daugelį. Daugiausiai vis tik buvo pasisakančių ir kalbančių dėl jo vietos. Išsakydamas savo nuomonę apie paminką mokytojas senjoras Petras Čeliauskas atkreipė dėmesį į esminį dalyką. Jo nuomone, pagerbtas valstybės atkūrimo šimtmečio proga galėtų būti ne tik Nepriklausomybėse akto signataras K.S.Šaulys, bet ir iš Švėkšnos valsčiaus nepriklausomybę ginti išėję ir dėl jos laisvė žuvę 11 savanorių. Išgirdę tai, paminklo sumanytojai patikino, kad jie tikrai bus įamžinti ir pagerbti.
Kalbų ir diskusijų susitikimo metu būta nemažai: ir karštų, ir emocingų, draugiškų ir nemandagių. Tačiau atrodo, kad pasiūlytoji idėja ir vieta buvo sutikta neblogai. Žinoma, dar ne vienam reikės priprasti prie jos, pamatyti senąją aikštę, ir joje pastatytą paminklą kitomis akimis.
Baigiant pokalbiui paaiškėjo, kad, jei viską pavyks laiku suderinti ir padaryti, paminklas 1918 metų vasario 16-tosios Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarui K.S.Šauliui turėtų iškilti šių metų rugsėjo viduryje. Taip Švėkšnoje būtų pradėtas minėti Lietuvos valstybės nepriklausomybės šimtmetis.
Leave a comment