Mažosios Lietuvos regiono herbas parengtas kelionei į Heraldikos komisiją

HERBAS-03

Pirmadienį Klaipėdos universiteto Mažojoje auloje buvo pristatytas baigiamas kurti Mažosios Lietuvos etnografinio regiono herbas. Birželio pabaigoje jį jau matė ir pastabas išsakė Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos (MLEKGT) nariai bei jo kūrimo darbo grupės atstovai. O pirmadienį jį pamatė ir įvertino į šį regioną patenkančių savivaldybių merai, merų pavaduotojai ar jų atstovai, MLEKGT nariai. Po šio pristatymo herbo kūrėjai – istorikas Arūnas Baublys bei dailininkė Jūratė Bizauskienė – jau planuoja išvyką į Lietuvos heraldikos komisiją. Jai pritarus oficialiu penktojo Lietuvos etnografinio regiono herbu jis taps tik tuomet, kai dekretą dėl jo įsigaliojimo pasirašys Lietuvos Respublikos Prezidentė dalia Grybauskaitė.       

Žinia, kad istorijos mokslų daktaras A.Baublys Mažosios Lietuvos etnografinio regiono simboliu siūlo briedį, vieną iš didingiausių šio krašto miškuose bei giriose gyvenančių gyvūnų, jau buvo paskleista vasarą. Tad dabar į Klaipėdos universitetą atvykusiems savivaldybių vadovams, darbo grupės nariams istorikas paaiškino, į ką kuriant herbą buvo kreipiamas dėmesys bei kaip eita prie šio siūlymo.

A.Baublys pastebėjo, kad herbas turi ne tik gražiai žiūrėtis, bet ir maksimaliai jungti. O jungti čia iš ties yra ką: po karo regione apsigyveno iš kitur atvykę nauji gyventojai, liko ir senųjų. Nemažai buvusių krašto žmonių gyvena užsienyje. Tad briedis, kuris gražiai ir neutraliai žiūrisi ir iš Lietuvos, ir iš išeivijos pusės, turėtų tapti savotišku santarvės ženklu tarp čia esančių ir čia buvusių žmonių.

Heraldikos žinovas taip pat atkreipė dėmesį, jog kiekvienas herbas turi savo skleidžiamą žinią, kuri ne tik atspindima jo figūra, bet ir naudojamomis spalvomis. Tad siekiant, kad herbas būtų ir naujas, o tuo pačiu atitiktų ir senųjų kilmingų herbų tradicijoms, pagrindinei jo figūrai – briedžiui – buvo parinkta geltona, arba auksinė, spalva. Ji simbolizuoja šviesą, saulės spindulius, gintarą, rugių lauką – visą tai, ko gausiai turime. Ji taip pat reiškia kilnumą, darną, protingumą bei brandą. Visa tai būdinga regionui.

Skydo spalva taip pat turinti atitikti specifiką ir kaip spalva, ir kaip jos simbolis. Mėlyna – tai erdvė, platumas bei plotis. Dangų turim, vandens taip pat: ir jūra, ir marios, ir Nemunas su kitomis upėmis. Heraldinė šios spalvos reikšmė – ramybė, amžinybė ir dėkingumas. O taip pat sąžiningumas, šlovė ir išmintingumas.

Herbo simbolio autorius taip pat sakė, kad galimi du briedžio variantai. Viename – gyvūnas yra ramus, stovintis, apmąstantis praeitį. Kitame briedis pateiktas šiek tiek dinamiškai: nelekiantis, nešuoliuojantis ar šokantis, o tiesiog ramiai einantis į ateitį. Tai vaizduoja kiek pakelta priekinė koja.

Stovi

Taip pat buvo pristatytas ir iškilmingas herbo variantas su skydininkais. Ji naudojami norint suteikti ženklui puošnumo. Tai dvi figūros: riteris, kuris yra istorijos dalis ir moteris rekonstruotais kuršiškais rūbais. Tuo lyg norėta pabrėžti, kad nemaža šios teritorijos dalis yra buvusi kuršiška.

A.Baublys sakė, kad nelengvas darbas buvo sugalvoti tokiais atvejais naudojamą šūkį. Jis pasiūlė du senovės Romos mąstytojo Cicerono posakius. Išsakant savo nuomones, vieningai visi pritarė pirmajam „Salus publica suprema lex“ – „žmonių gėris yra aukščiausias įstatymas“. Jis primena, vardan ko egzistuoja visos valdžios ir dėl ko egzistuoja pačios valstybės. Tuo pačiu tiesiai sako, kad gėris – tai įstatymas.

O kalbant apie antrąjį – „Salus civitatis nitur in civibus“ – „valstybės gerovė pareina nuo piliečių“, iš karto buvo pastebėta, kad Mažoji Lietuva niekada nebuvo valstybė. Todėl jis tiesiog netinka pagal prasmę.

Sukurta ir herbinė vėliava. Autoriai siūlo herbą su skydininkais naudoti baltame tradicinių proporcijų 3:5 fone. Pagal heraldikos taisykles ši spalva – garbės spalva, kurioje geriausiai matomi pavaizduoti ženklai.

Baigiant savo pasisakymą A.Baublys kreipėsi į susirinkusius, sakydamas, kad reikėtų apsispręsti dėl dviejų dalykų: stovintis ar einantis briedis turėtų būti ir dėl šūkio.

Jei dėl šūkio „Salus publica suprema lex“ visi buvo vieningi, tai nuomonės dėl briedžio išsiskyrė: vieni jį matė stabiliai stovintį, kitiems labiau patiko einantis. Galiausiai visi sutarė, kad galutinį žodį vis vien lems Heraldikos komisija, kuri labai atidžiai laikosi nuo seno nusistovėjusių taisyklių. O šiaip visiems šio susirinkimo dalyviams pasiūlytas variantas patiko, nežiūrint – stovintis ar einantis gražuolis regioną simbolizuojantis žvėris.

Mažosios Lietuvos etnografinio herbo kūrimas – bendras septynių savivaldybių – Klaipėdos miesto, Klaipėdos rajono, Neringos, Šilutės, Pagėgių, Tauragės ir Jurbarko – projektas, kurio kūrimui kiekviena jų skyrė pinigų.

1 Komentaras "Mažosios Lietuvos regiono herbas parengtas kelionei į Heraldikos komisiją"

  1. Juozapas | 2017-09-11 at 17:54 |

    Norėtųsi, kad būtų mažiau panašu į Imbrado: http://www.zarasai.lt/userfiles/Imbradas(1).jpg

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*