2017 m. lapkričio 7 d. Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekoje lankėsi Vokietijoje daugiau kaip 50 metų gyvenantis žurnalistas, buvęs radijo laidų jaunimui vedėjas Leonas Stepanauskas. Jis pristatė 2017 m. išleistą savo knygą „Filosofas ir rašytojas Vydūnas po Tilžės žūties“.
Svečiui talkino Vydūno draugijos pirmininkas T. Stanikas, kuris papasakojo apie Vydūno gyvenimą Detmolde, Vokietijoje, parodė išlikusių nuotraukų, ir draugijos narė Jurgita Gedminienė, renginio vedėja.
L. Stepanauskas yra Vydūno draugijos garbės narys, Lietuvos žurnalistų sąjungos narys. Jau daug metų yra tikrasis kultūros ambasadorius Lietuvoje. Kaip Vokietijos mokslinio baltistų susivienijimo valdybos narys dalyvauja visuose moksliniuose sambūriuose, susijusiuose su baltistika. Glaudūs ryšiai sieja su „Santara-Šviesa“.
Taip jau nutiko, kad germanistikos studijas Vilniaus universitete baigęs Leonas, kaip vertėjas ir žurnalistas, kartu su medikų grupe viešėjo Vokietijoje ir ten sutiko gražią studentę, būsimą medikę, kuri po metų tapo jo žmona. Įveikęs tam tikrus biurokratinius slenksčius Leonas gavo leidimą išvykti į Vokietiją ir ten pasiliko. Nuo 1963 m. gyvena Berlyne. Beveik 30 metų dirbo Berlyno TV redaktoriumi ir režisieriumi.
Dirbdamas Vokietijoje visada palaikė aktyvius kūrybinius ryšius su Lietuva, stengėsi rasti ir išplėtoti temas, jungiančias Lietuvą su Vokietija. Jo pagrindinė tyrinėjimų tema – vokiečių ir lietuvių literatūriniai ir kultūriniai ryšiai. Taip į jo kūrybą atėjo Tomas Manas, Vydūnas, Viktoras Falkenhahnas.
L. Stepanauskas Vydūno nematė, bet likimas suvedė su jo mokiniu Berlyno Humboldtų universiteto polonistikos ir baltistikos profesoriumi Viktoru Falkenhahnu. Jis buvo Vydūno mokinys, susirašinėjo su Vydūnu ir artimai bičiuliavosi. Prof. Falkenhahnui mirus jo trečioji žmona perdavė visą korespondenciją L. Stepanauskui. Vydūno laiškuose pasakojama apie jo paskutinius metus, praleistus Detmolde. Apie tai jau skelbta vokiečių spaudoje. Dabar L. Stepanauskas išleido knygą.
Svečias pasakojo, kad iš laiškų jis pažinęs Vydūną kaip Vokietijos pilietį – tuo atžvilgiu niekas nėra tyrinėjęs Vydūno, ir kaip humanistą. Daug apie Vydūną papasakojo ir jį pažinoję žmonės. Visiems jis palikęs didelį įspūdį kaip eruditas, sveiką gyvenseną puoselėjantis žmogus, visą gyvenimą siekęs tiesos, kovojęs už žmogaus teises. Žurnalistas sakė, kad jį ypač sujaudino Vydūno pilietiška reakcija į smurtą. Sužinojęs apie keturių komunarų sušaudymą 1929 m., Vydūnas pasipiktino ir parašė laišką Lietuvos prezidentui A. Smetonai, kuriame pasmerkė valdžią dėl tokių veiksmų. Jo manymu, niekas neturi teisės atimti žmogaus gyvybės. Toks protestas nebuvo politinis aktas, tik žmogiška reakcija.
L. Stepanausko nuomone, Lietuvai reikia Vydūno kaip vitaminų, stiprinančių ją iš vidaus. Juk Vokietija didžiuojasi savo didžiavyriais, stato jiems paminklus. Vydūnas taip pat nusipelnė paminklo dar ir todėl, kad vienu metu mėginta išmesti Vydūną iš mokyklos programų.
L. Stepanauskas nusipelnė ne tik Vydūnui, bet ir Antanui Baranauskui, Antanui Vienuoliui, Tomui Manui. Didžiulis jo nuopelnas – Tomo Mano namelio išgelbėjimas Nidoje. L. Stepanauskas nuo 1975 m. yra Tomo Mano draugijos Ciuriche narys.
Ievos Slonksnytės nuotraukose susitikimo akimirkos.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos informacija.
Be the first to comment on "Leonas Stepanauskas: prasminga knyga apie Vydūną"