Laiškas Ramučių bibliotekininkei Pranciškai Žemgulienei

Pranciška Žemgulienė ir Raimonda Lomsargytė.

Lietuvos bibliotekininkų draugija, minėdama 90-metį, rengė konkursą „Laiškas bibliotekininkui“. Man, kaip konkurso dalyvei, gruodžio 2–3 dienomis teko dalyvauti konferencijoje „Biržiškos skaitymai‘21“. Labai dėkoju konkurso organizatoriams už galimybę parašyti laišką savo vaikystės bibliotekininkei ir už dvi turiningas, įspūdžių pilnas dienas Klaipėdoje.

Kviečiu perskaityti laišką bibliotekininkei.

Prisimenu save, smulkutę mergaitę, skubančią takeliu per pievelę į knygų šventovę – biblioteką. Biblioteka buvo įsikūrusi Ramučių kaime, Šilutės rajone, šalia mano vaikystės namų, tad ir lankydavausi ten dažnai, beveik kiekvieną dieną.

Ne tik knygų pasaulis traukė mane į šį seną vokiečių statybos namą, bet žinojimas, kad ten visada esu laukiama jūsų, bibliotekininke. Visada ir visus sutikdavote su šypsena, patardavote, kokias knygas pasirinkti. Dar iki šiol pamenu, kaip sergant tėveliui prašiau parinkti jam knygą, kad ligoninėje neliūdėtų.

Daug laiko leisdavome bibliotekoje, nes mūsų klasė ją šefavo. Manau, patys pasirinkome tokią užklasinę veiklą, padėdami jums savo darbu. Pamenu, kaip patikdavo išpakuoti naujas, spaustuvės dažais  kvepiančias knygas, jas vartyti, o patinkančias ir pasiimti skaityti. Knygas perskaičius, vykdavo jų aptarimas ne tik bibliotekoje, bet ir kieme, susitikus su draugais. Teko vaikystėje ir knygneše pabūti, vyresnio amžiaus skaitytojams nešti knygas į namus. Bibliotekininkė Pranutė suruošdavo knygas, o aš su klasės draugais nešdavau jas į gretimą Bartininkų kaimą. Smagios tos kelionės būdavo, eidami džiaugdavomės gamta, o ir senoliai pavaišindavo – kas obuolį, kas saldainį duodavo.

Baigiant tuometinę Ramučių aštuonmetę mokyklą reikėjo pasirinkti, kur mokytis toliau, nors jau keletą metų žinojau ir tėveliams sakiau, kad noriu būti tik bibliotekininke. Deja, jie atkalbėjo nuo šios minties, bet meilė knygai visada lydėjo mane. Sakoma: „Svajok atsargiai, nes svajonės kartais pildosi.“ Likimas taip sudėliojo, kad praėjus beveik trims dešimtmečiams esu bibliotekininkė gimtajame kaime. Jau penkerius metus dirbu Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Ramučių filiale. Smagu vėl liesti, vartyti savo vaikystės knygas, prisiminimais sugrįžti į senąją biblioteką.

Jauniesiems bibliotekos lankytojams prieš keletą metų buvau surengusi viktoriną „Ką žinau apie Ramučius“. Viktorinos metu dalyviai pasitikrino žinias apie gimtuosius Ramučius, sužinojo daug naujo. Buvo klausimų ir apie biblioteką. Vaikai sužinojo, kad Ramučiuose biblioteka įkurta prieš 70 metų. Joje daugiau kaip tris dešimtmečius bibliotekininke dirbo Pranciška Žemgulienė, kuriai suteiktas Karališkojo bibliotekininko titulas. Jūs tikrai verta šio titulo, mano vaikystės bibliotekininke.

Dabar, sulaukusi garbingo 90-ojo jubiliejaus, dienas leidžiate pas dukrą Birutę, gretimame Gardamo miestelyje. Jauniausioji jūsų dukra Vida, dirbanti Šilutės Fridricho Bajoraičio viešosios bibliotekos Traksėdžių filiale, papasakoja, kaip jums sekasi.

Baigdama šį laišką noriu palinkėti geros sveikatos, ilgų gyvenimo metų, nes tokie žmonės kaip jūs yra šviesa. Jūsų išugdyta meilė knygai jau persiduoda mūsų vaikams, anūkams. Vakar buvau be galo laiminga galėdama įteikti Skaitytojo pažymėjimą jūsų proanūkei Gabrielei.

Ačiū, kad jūs buvote ir esate mano gyvenime.

Raimonda Lomsargytė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos
Ramučių filialo bibliotekininkė

Be the first to comment on "Laiškas Ramučių bibliotekininkei Pranciškai Žemgulienei"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*