Knygą profesorius D.Kaunas pasirašinėjo sėdėdamas ant Šilutės bažnyčios laiptų    

Šeštadienį Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios bokšto varpams mušant vidurdienį, prasidėjo naujos profesoriaus Domo Kauno knygos „Kristijono Donelaičio atminties paveldas“ sutiktuvės. Ir nors po žiemos bažnyčia dar nebuvo pakankamai įšilusi, tačiau pažintis su naująją knyga bei Donelaičiu, kaip kunigu, tęsėsi kone dvi valandas.

Bažnyčia šios knygos sutiktuvėms buvo pasirinkta neatsitiktai – šiais metais minimas Reformacijos 500 metų jubiliejus. Kristijonas Donelaitis 37 metus buvo Tolminkiemio kunigas. Kaip pamokslai parapijiečiams ir gimė jo poema „Metai“. Tad prieš porą mėnesių Šilutės kraštotyros draugijos susirinkime ir kilusi mintis pabandyti pašnekinti profesorių knygos sutiktuves surengti vienoje iš gražiausių Šilutės krašto bažnyčių. Tam pritarė ir jos kunigas Remigijus Šemeklis. Į šį sumanymą įsijungė iš Šilutės F.Bajoraičio viešosios bibliotekos darbuotojai, kurie turi patirties rengiant knygos sutiktuves. Taip pirmą kartą naujos, pasaulietinio turinio knygos pristatymas bendruomenei vyko bažnyčioje.

Kad būtų juntama Donelaičio laikų bažnyčios atmosfera, po renginio vedėjo Sauliaus Sodonio žodžių, viskas prasidėjo ištrauka iš poemos „Metų“. Ją perskaitė Šilutės pirmosios gimnazijos moksleivė Aistė Savickaitė. Savo nuoširdžiu poemos perteikimu ji pelnė knygos autoriaus susižavėjimą – jis padovanojo jai savo knygą su autografu.

O pokalbį apie naująją knygą pradėjo Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė, istorijos mokslų daktarė Silva Pocytė. Ji apibūdino šį naują leidinį, kuris be įžangos yra trijų dalių. Pirmajame autorius tyrinėja ir bando rekonstruoti galimą kunigo K.Donelaičio biblioteką. Kitoje dalyje pasakojama, kaip Donelaičio kūryba sklido po to metu Rytprūsius bei Europą po to, kai ją 1818 m. „Metus“ išleido Liudvikas Rėza. Trečiojoje pasakojama apie tai, kaip atsirado mintis pastatyti paminką K.Donelaičiui ir kuo visa tai baigėsi. Istorikė S.Pocytė aptarė šias leidinio dalis, atsižvelgdama į to meto istorinį bei visuomeninį kontekstą.

Apie K.Donelaitį kaip kunigą bei to meto bažnyčios mokymus bei padėtį visuomenėje kalbėjo kunigas R.Šemeklis. Jis priminė, kad K.Donelaitis gyveno, mokėsi bei vėliau kunigu dirbo vis labiau įsigalinčios bažnytinės pietizmo krypties laikais. Jis susirinkusiuosius supažindino su Donelaičio ūkine veikla, kuria jis tuo metu labiau garsėjo, nei savo už kelių dešimtmečių dienos šviesą išvysiančiais literatūriniais darbais.

Mokytojas Anatolijus Žibaitis pasidalino savo, kaip skaitytojo, įspūdžiais. Jis pastebėjo, kad tokią studiją reikia skaityti pamažu, neskubant ir jau turint šiek tiek žinių apie Donelaitį. Nes informacine prasme, anot kalbėjusiojo, šita studija, kaip jūra – daug čia visko yra. Leidinio pagrindinė mintis Donelaičio kelias iki mūsų sienų. A.Žibaitis atkreipė dėmesį, kad šioje knygoje galima rasti informacijos ne tik apie Donelaitį, bet ir žinių iš Prūsijos istorijos, evangelikų veiklos. Jis sutiko su knygoje profesoriaus pateikta poeto galimai turėtos bibliotekos rekonstrukcija, tai iliustruodamas Prūsijos kaizerio įstatymo rinkiniais. Jų atobalsis randamas ir „Metuose“, kuomet Dočys, vienas iš veikėjų, teisme kalba apie paukščių gaudymą. Iš ties toks nurodymas yra buvęs duotas. Kalbėdamas mokytojas pritarė knygoje išsakytai minčiai, kad K.Donelaitis nusipelno ne tik rašytinio, bet ir materialaus paminklo. Todėl sakė, kad jei toks bus statomas, mielai su šeima prie jo prisidės įnašu iš kuklios savo pensijos.

Pristatydamas naująją knygą profesorius D.Kaunas papasakojo, kaip kilo sumanymas, kur jos pradžia bei tai, kaip jai daugybę metų rinko medžiagą. Jis dar kartą priminė savo išsakytą mintį, kad jei pats Donelaitis tuo metu būtų išleidęs savo poemą, šiandien nedaug kas jį žinotų. Tuo tarpu Karaliaučiaus mokslo autoriteto L.Rėzos 1818 m. išleista poema su vertimu į vokiečių kalbą, buvo be galo svarbus, visų lauktas ir daugelį Europos šalių pasiekęs įvykis.

Kaip visada, labai malonu klausytis šio autoritetingo žmogaus, nes visada jis labai gražiai argumentuoja, nuosekliai ir neskubėdamas bei su jam būdingu jumoru dėsto. Susirinkusiems į knygos sutiktuves D.Kaunas dar parodė ir nemažai leidinyje naudotų iliustracijų, glaustai kiekvienos jos kelią į knygą apibūdindamas.

Po visko, buvo labai miela ir gražu žiūrėti, kaip, susitikimo dalyviams įsigijusiems knygas, profesorius D.Kaunas jas pasirašinėjo, sėdėdamas ant Šilutės bažnyčios laiptų – saulės atokaitoje buvo labai gera vieta sušilti išėjus iš bažnyčios mūro. Tas vaizdas galėjo kiek priminti prieš 500 metų Vitenberge Martyno Liuterio prie bažnyčios durų kalamas garsiąsias 95 tezes, nuo kurių ir prasidėjo Reformacija pasaulyje.

Be the first to comment on "Knygą profesorius D.Kaunas pasirašinėjo sėdėdamas ant Šilutės bažnyčios laiptų    "

Leave a comment

Your email address will not be published.


*