Knyga krašto praeičiai ir žmonėms pagerbti

Penktadienį Šilutės kraštotyros draugijos nariai bei visi norintys, jaukiai įsitaisę vienoje iš Šilutės H.Šojaus muziejaus salių, aptarė Kristinos Blankaitės knygos „Angelai negali gyventi žemėje, arba Knyga apie žmones“ antrąją dalį. Joje, kaip ir tokiu pat pavadinimu pirmoje dalyje, – jos mamos Onos Blankienės ir su ja bendravusių žmonių atsiminimai.

Ona Blankienė didžiąją gyvenimo dalį gyveno ir dirbo Šereiklaukyje – toli nuo pagrindinių kelių nutolusioje gyvenvietėje. Kurios kaip ir daugelį tų laikų tose vietose sovietmečio laikais gyvenusių moterų, likimas nelepino. Nors ir turėjo ji šiek tiek mažlietuviams būdingo tiesmukiškumo, tačiau būdama labai nuoširdi ir betarpiška, ji buvo apsupta būrio draugų bei bendraminčių. O.Blankienė buvo mėgiama ir gerbiama savo apylinkėse. Ir tokia ji liko iki pat savo gyvenimo pabaigos.

Tai liudija daugybė atsiminimų, kuriuos parašė su ja bendravę žmonės. Šie atsiminimai bei įvairūs įspūdžiai tapo minėtų knygų pagrindu.

Knyga„Angelai negali gyventi žemėje“ knygos sudarytoja, jos duktė Kristina, pradėdama antrąją dalį, be padėkos straipsnių ir laiškų bei paskolintų fotografijų autoriams rašo „Labiausiai dėkoju už meilė šiam kraštui ir jo sudėtingai istorijai…“. Ir iš ties – ši storoka daugiau kaip 200 puslapių knyga – tai pasakojimas apie kažkada čia vykusį kasdienį gyvenimą, kai vieni ėjo į mokyklas, kiti prižiūrėjo ūkius ar artimuosius lydėjo į paskutinę kelionę.

Knyga įdomi būtent tuo, kad taip savotiškai ir betarpiškai, atsimenant čia tekėjusį laiką ir gyvenimą per įvairius įspūdžius yra pasakojama liūdno likimo Rytprūsių krašto istorija. Ji puikiai turėtų papildyti oficialią ir dažnai „sausą“ tradicinę akademinę istoriją.

Didelis K.Blankaitės nuopelnas yra tai, kad ji be tų atsiminimų, kuriuos turėjo jos mama, sugebėjo prišnekinti juos parašyti ir daugiau buvusių šio krašto gyventojų. Tad pasakojimų mozaika labai plati ir dažnai gili, nes ne vienas labai nuosekliai aprašo savo anų laikų potyrius.

Ši knyga įdomi bei vertinga ir tuo, kad neapsiribojama atsiminimais apie Šereiklaukį bei Vilkyškius. Čia aprašytos ir kitos su pasakotojais, kurių dažnas dabar gyvena Vokietijoje, atsiminimais. Dėl to susipažįstame ir su gretimose gyvenvietėse vykusiu gyvenimu. Sužinome ir ne vieno buvusio kaimo pavadinimą, kurį dabar gali prisiminti nebent jame gyvenę arba labai atidžiai tyrinėjant labai smulkų anų laikų žemėlapį.

Knygoje yra ir ne tokių senų atsiminimų. Vienas iš pasakojimų yra apie tai, kaip buvo pradėta atstatinėti tikinčiųjų bendruomenei po 1990 metų grąžinta Vilkyškių bažnyčia. Šį bei beveik visus pasakojimus papildo gausios iliustracijos – nuotraukos, žemėlapių fragmentai bei dažnai tiesiog ranka pieštos vietovių schemos.

Apie šią knygą kalbėjo Pagėgių turizmo informacinio centro vadovė Ilona Meirė, kraštotyrininkas, kelių panašių knygelių autorius, mokytojas senjoras Anatolijus Žibaitis, Pagėgių savivaldybės mero pavaduotojas Sigitas Stonys, Šilutės kraštotyros draugijos pirmininkė Regina Meškauskienė. Ji, pasirodo, esant kilimo nuo nelabai tolimų knygelėje aprašomų vietovių, todėl skaitė ją su didžiausiu susidomėjimu.

Visi kalbėjusieji džiaugėsi šiuo leidiniu ir dėkojo jos sudarytojai K.Blankaitei už darbą ir indėlį plečiant krašto pažinimą.

1 Comment on "Knyga krašto praeičiai ir žmonėms pagerbti"

  1. Arūnas | 2018-01-15 at 10:52 |

    Teko lankytis pas Kristinos mamą, šviesus žmogus, saugojęs senąsias šio krašto tradicijas. Ačiū.

Leave a comment

Your email address will not be published.


*