Istorikų sueigoje – pažintis su Mažąja Lietuva

Penktadienį Šilutės rajono istorijos mokytojai H.Šojaus muziejuje surengė Sueiga pavadintą susitikimą. Į jį  pasikvietė ir kolegas iš kitų Mažosios Lietuvos regiono savivaldybių. Taip istorinėje aplinkoje buvo paminėtas valstybės šimtmetis. Sueigos metu buvo išklausyti istorikų, kolegų pranešimai, susipažinta su Šilutės moksleivių sąjungos padalinio veikla, pasidalinta patirtimi bei apžiūrėtas buvusiame dvare įsikūręs Šilutės muziejus, surengta ekskursija į evangelikų – liuteronų bažnyčią.

Sueigą pradėjo Šilutės meno mokyklos kanklininkės, kurios drauge su birbyninku sukūrė mielą nuotaiką muziejaus freskų salėje. Susirinkusius pasveikino Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, kuris pagal išsilavinimą taip pat yra istorijos mokytojas.

Rimtą konferencinę nuotaiką savo pranešimu uždavė Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčios kunigas Remigijus Šemeklis. Jis supažindino su krikščioniškosios bažnyčios raida ir jos santykius su valstybe nuo pat krikščionybės įsitvirtinimo Romos imperijoje. Taip pat glaustai, tačiau be galo įdomiai, pažvelgė į santuokos pripažinimą ir bažnyčios, ir valstybės požiūriu. Ir kaip pradėdamas savo pasakojimą sakė R.Šemeklis, tai galimų įdomių tolimesnių tyrinėjimų sritis, kurių galėtų imtis ir moksleiviai.

Savo veiklą, pavadintą „Šių dienų istorija“ mokytojams pristatė Lietuvos moksleivių sąjungos Šilutės padalinio nariai. Trumpai ir patraukliai apie savo darbus papasakojo padalinio pirmininkė Rimantė Macijauskaitė. Moksleiviai taip pat parodė ir savo pačių kurtą nuotaikingą filmuką apie skyriaus veiklą.

Klaipėdos universiteto istorikas Darius Barasa perskaitė pranešimą „Lietuvos valstybė nepriklausomybės 20-mečio paminėjimas Klaipėdos krašte 1938 m.“ Jis trumpai apžvelgė padėtį po 1923 metų, kai Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Didžiosios Lietuvos. O taip pat papasakojo, kaip įvairiose šio krašto vietose buvo minimas Lietuvos valstybės 20-mečio jubiliejus, kurio nemaža dalis gyventojų nedegė meile Lietuvai.

Savo patirtimi pasidalino klaipėdietis istorijos mokytojas ekspertas Vaidas Pamparas. Šmaikščiu savo pasisakymu jis pristatė Klaipėdos miesto istorijos mokytojų metodinę veiklą. Ir pakvietė kolegas iš kitų Mažosios Lietuvos regiono savivaldybių mokyklų įsijungti į jų moksleiviams rengiamus konkursus ar kitokias varžytuves.

Šilutės pirmosios gimnazijos istorijos mokytojas ekspertas Algirdas Gečas pasidalino savo įžvalgomis apie Šilutės mieto mokyklas, jų atsiradimą bei raidą tarpukariu. Jis apgailestavo dėl nieko nesakančio Šilutės pirmosios gimnazijos pavadinimo atsiradimo, kai labai nedaug trūko, kad ji būtų pavadinta vokiečių filosofo J.G.Herderio, kaip kad kažkada ir buvo statoma, vardu. Anot A.Gečo, renkant gimnazijai vardą tuomet buvo nueita provincialumo keliu.

Kintų pagrindinės mokyklos istorijos mokytojas, Klaipėdos universiteto doktorantas Rubenas Bukavickas, rengiamo savo mokslinio darbo pagrindu, perskaitė pranešimą „Klaipėdos krašte likusio turto klausimo sprendimas 1944-1960 metais: Šilutės rajono atvejis“. Šis istorikas jau eilę metų tyrinėja politinę, ekonominę bei socialinę padėtį Klaipėdos krašte po 1944 metų, kai iki tol Vokietijai priklausęs kraštas, po Antrojo pasaulinio karo pabaigos tapo Tarybų Lietuvos respublikos dalimi. Perskaitytame pranešime R.Bukavickas pažvelgė į krašte likusį turtą, kuris, pagal to meto teisės aktus, buvo tapęs karo grobiu. Kas tuomet reiškė, kad jis priklausė Sovietų sąjungos vadovybės jurisdikcijai. Tuo buvo užkirstas kelias jį naudoti civiliame gyvenime. Istorikas pademonstravo pavyzdžių iš to meto korupcijos atvejų, kai tie, kurie turėjo saugoti išlikusį turtą – namų apyvokos reikmenis, baldus, meno vertybes – būtent sau jį ir prisiglobdavo.

Po šių pranešimų Šilutės muziejininkai pavaišino svečius „kafija“, Sueigos dalyvius pakvietė į ekskursiją po muziejų ir dvarą bei surengė edukacinę pamoką „Dvi kultūros Rytų Prūsijos dvare“. Vėliau dar buvo išvyka į Šilutės evangelikų liuteronų bažnyčią, kur kunigas R.Šemeklis papasakojo apie altoriaus freskoje pavaizduotus istorinius asmenis.

Be the first to comment on "Istorikų sueigoje – pažintis su Mažąja Lietuva"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*