Idėja, padedanti įamžinti krašto kultūrą

Klubo veikla 2007 metais  įvertinta aukščiausiu apdovanojimu - „Sidabrinės nendrės“  premija.Klubo veikla 2007 metais įvertinta aukščiausiu apdovanojimu - „Sidabrinės nendrės“ premija.

Apie Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubą.

Vakar, rugpjūčio 23 dieną, iniciatyvinė šilutiškių grupė nutarė pratęsti prieš keletą metų nutrūkusio literatūrinio Hermano Zudermano klubo veiklą. Keli šios grupės atstovai įsipareigojo pradėti „Šilutės Hermano Zudermano draugijos“ asociacijos steigimo procedūrą.

Per daugiau nei 20 gyvavimo metų H.Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas daug nuveikė prikeldamas iš užmaršties bei visuomenei pristatydamas ne tik Šilutėje gimusio vokiečių rašytojo darbus, bet ir deramai paminėdamas bei įamžindamas ir kitus mūsų kraštui bei kultūrai nusipelniusius žmones. Už veiklą ir nuveiktus darbus literatūrinės kraštotyros H.Zudermano klubas 2008 metais buvo įvertintas aukščiausiu Šilutės rajono apdovanojimu „Sidabrinės nendrės premija“.  

Skaitytojams siūlome prisiminti 2006 metais laikraščio „Šilokarčema“ kultūros priede „Šilainės sodas“ spausdintą šio klubo veikloje dalyvavusios Loretos McIvor straipsnį, kuriame ji apžvelgia klubo veiklą ir darbus.

Apie Šilutės Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubą jau tikrai buvo rašyta ne kartą. Keturiolika metų gyvuojantis klubas yra įgyvendinęs ne vieną reikšmingą projektą, palikusį didelį įnašą mūsų krašto istorijoje ir kultūroje. Todėl ir nusprendėme pasidomėti, ką dar gali ir žada nuveikti klubo nariai. Kalbėjomės su klubo įkūrėja ir pirmininke Romualda Dobranskiene bei klubo veikloje dalyvaujančia nuo pat pradžios Dana Junutiene.

Truputis istorijos

Klubo įkūrimo idėją iškėlė socialinių mokslų daktarė Romualda Dobranskienė. Tai buvo tas pirmasis ir svarbiausias postūmis susibūrti grupelei bendraminčių šilutiškių (daugiausia lietuvių kalbos mokytojų), norėjusių prasmingai įamžinti nepelnytai primiršto H.Zudermano atminimą bei literatūrinius nuopelnus. Taip 1992 ir buvo įkurtas Hermano Zudermano literatūrinės kraštotyros klubas. Buvo nuspręsta pasistengti įamžinti Hermano Zudermano ir kitų Pamario krašto rašytojų bei intelektualų atminimą, kaupti medžiagą apie kraštui nusipelniusius žmones ir ją pristatyti visuomenei, į visą šią veiklą įtraukti jaunimą.

Būti ir nebūti ryšiai su Vokietija

Susikūrus klubui buvo žmonių, kurie kalbėjo, kad nereikia įamžinti rašytojo, kūrusio neigiamus lietuvių personažus, kad visa tai bus tik pataikavimas vokiečiams ir panašiai.

Dėl literatūros personažų turbūt neverta ginčytis – visi žinome, kad literatūros supratimą ir interpretaciją lemia ne tik pats kūrinys, bet ir skaitytojas bei jo kultūrinis ir socialinis kontekstas. Todėl vieną ir tą patį kūrinį žmonės gali ir suprasti skirtingai. Nereikia pamiršti ir to, kad Hermanas Zudermanas pats visą gyvenimą žavėjosi savo gimtuoju kraštu ir jį labai vertino.

Ryšiai su Vokietija yra plaikomi: Vokietijoje yra trys aktyvūs klubo nariai (anksčiau jų buvo 12), kurie nuolat bendradarbiauja. Organizuojant renginius taip pat įsitraukia H.Zudermano kūrybą vertinančių ar tyrinėjančių žmonių. Tačiau Šilutėje esantis klubas yra visiškai nuo niekieno nepriklausantis ir savarankiškas.

Reikia priminti ir tai, kad klubo nariai rašytojus ir intelektualus renkasi ne pagal tautybę, o pagal atliktų darbų vertę, svarbą kraštui, galiausiai pagal tai, ar jie nebuvo nepelnytai primiršti. Kaip sakė R.Dobranskienė: „Nebuvo įvertintas H.Zudermanas – įkūrėme klubą, dabar pamatėme, kad mažai čia dėmesio skiriama Mažvydui – stengiamės įamžinti ir jo atminimą“.

Nuveikti darbai

Klubas paruošė ir išleido keturias knygas. „Rašytojas ir gimtinė“ – tai straipsnių, skirtų H.Zudermano kūrybai, rinkinys. Knyga „Garbusis Šilokarčemos pilietis“ skirta itin daug Šilutės miestui padariusiam Hugo Šojui. „Mano jaunystės vaizdų knyga“ yra pirmasis H.Zudermano „Das Buch meiner Jugend“ vertimas į lietuvių kalbą. Knyga „Tarp Šilutės ir Berlyno“ sudaryta iš mokslinių-publicistinių straipsnių. Visos šios knygos išleistos per penkerius metus (iki veiklos pabaigos dar buvo parengtos ir išleistos knygos „Žmogaus ir žodžio horizontai“ ir „Laiškai mokytojui“ – red.papildymas).  Būtina paminėti, kad knygos yra ruošiamos klubo narių. Jie renka medžiagą, ją ruošia, patys verčia tekstus, redaguoja ir atlieka korektūrą. Tokiu būdu knygos yra išleidžiamos už neįtikėtinai mažas lėšas. Tiesa, knygos neleidžiamos tūkstantiniais tiražais, tačiau ir jie su kiekviena knyga vis didėja.

Taip pat buvo surengtos penkios tarptautinės H.Zudermano kūrybai, veiklai ir aplinkai skirtos konferencijos: „Hermanas Zudermanas – kaip tiltas tarp Šilutės ir Berlyno“, „Lietuvininko paveikslas Hermano Zudermano kūryboje“, „Senosios Šilutės krašto kultūrinė aplinka ir H.Zudermano kūryba“, „Hermano Zudermano atminimo įamžinimo  plėtotė“, „Hermano Zudermano kūryba paribio kultūros kontekste“. Konferencijose pranešimus skaitė klubo nariai, universitetų dėstytojai, profesoriai, bendraminčiai iš Vokietijos.

Klubo iniciatyva pastatyti trys paminklai. 1996 metais Šilutėje pastatytas paminklas H.Zudermanui, 2000-aisiais ant H.Šojaus kapo pastatytas paminklinis akmuo, o 2002-aisiais Laukstėnuose pastatytas paminklinis akmuo Martyno Mažvydo gimtajai vietai atminti. Įgyvendinti visa tai padėjo klubo nariai, jų bendraminčiai, mokyklos, įvairios organizacijos ir apskritai visuomenės nariai.

Ir tai tik patys didžiausi darbai. Dar galima išvardinti daugybę suorganizuotų vakarų, rašytojų gimimo datų minėjimų, naujų knygų pristatymų, konkursų ir susitikimų. Klubo nariai taip pat leidžia ir savo asmenines knygas, rašo straipsnius. Per keturiolika metų buvo nuveikta tikrai daug.

Rėmimo ypatumai

Šilutę ir jos kraštą garsinantis klubas nėra nuolat remiamas savivaldybės. Dalį lėšų klubas surenka iš klubo nario mokesčio ar didesnių įnašų, dalį – iš 2 procentų, kuriuos nuo savo pajamų mokesčio skiria dirbantys klubo nariai.

Atrodo keista, kad klubui pavyko nuveikti tiek daug. Neveltui kalbintos klubo narės, paklaustos apie vieno ar kito paminklo pastatymą, sakė: „Tai ištisa istorija“. Vien idėjos neužtenka. Dažnai tam reikia ir nemažų lėšų. Klubo nariai žino, kad ir savivaldybėje gautais pažadais negalima visiškai pasitikėti. Taip atsitiko ir 2002 metais, kai Laukstėnuose buvo statomas paminklinis akmuo, turintis žymėti menamą Martyno Mažvydo gimimo vietą. Tada irgi buvo pažadėti pinigai, kurie taip ir nebuvo skirti. Pinigus žadėjusiam politikui pasirodė, kad profesorius, kurio atvežimui buvo reikalingi pinigai, gali atvažiuoti ir pats.

Tačiau, kaip sakė R.Dobranskienė: „visada sekėsi ir kažkaip, lyg netyčia, atsirasdavo rėmėjų“.  Ir visos bėdos būdavo išsprendžiamos. Gal iš tikrųjų geriau, kai nereikia nuo nieko priklausyti, o ypač kai patiems pavyksta puikiai susitvarkyti.

Klubo patalpos

Savo patalpų klubas neturi. Tačiau kas porą mėnesių nariai susirenka buvusioje Šilutės antrojoje vidurinėje mokykloje, kur aptaria visus rūpimus dalykus, pasidalina įspūdžiais ir pasidžiaugia nuveiktais darbais. Susitikimai taip pat organizuojami su įdomiais žmonėmis, pristatomos klubo narių knygos. Nes svarbiausias dalykas – intelektualinė veikla, kūrybinė saviraiška. Juk to siekiant ir buvo įkurtas klubas.

Anksčiau klubas turėjo nedidelį kambarėlį Macikuose, H.Zudermano muziejuje. Ten buvo saugoma ir eksponuojama visa medžiaga apie klubo veiklą ir rašytoją. Į muziejų atvykę lankytojai ten pat galėdavo apžiūrėti ir klubo narių sukauptą medžiagą, susipažinti su klubo veikla. Tačiau prieš keletą metų muziejui nusprendus kitiems reikalams panaudoti tą patalpą ir joje esančius baldus, teko visą ekspoziciją perkelti. Taip medžiaga atsidūrė Šilutės pirmosios gimnazijos muziejuje. Savaime suprantama, kad ten ekspoziciją galima apžiūrėti ne visada. Tai reikia daryti, kai mokykloje vyksta pamokos. Taip pat reikia susitarti su lietuvių kalbos mokytoja Irena Arlauskiene (ir ji yra klubo narė), kad ji atrakintų muziejų.

Buvome užsukę ir į Šilutės muziejų paklausti, kodėl klubo surinkta medžiaga nebelaikoma Hermano Zudermano muziejuje Macikuose. Tačiau mums buvo atsakyta, kad tai geriau žino patys klubo nariai.

Jaunieji zudermaniečiai

Susikūrus klubui Dalia Žibaitienė, lietuvių kalbos ir literatūros specialistė, tada dirbusi Martyno Jankaus mokykloje, subūrė jaunųjų zudermaniečių grupę. Mokiniai pagal H. Zudermano kūrinius kūrė inscenizacijas, kurias rodė konferencijose, įvairiuose renginiuose, taip pat aktyviai dalyvavo klubo veikloje. Ši grupė net nuolat keičiantis mokiniams veikė apie 12 metų. Dabar šios grupės nebėra, nes D.Žibaitienė nebedirba mokykloje.

Tačiau jaunimas ir dabar dalyvauja klubo veikloje. Klaipėdos kolegijoje yra jaunimo grupė, kuri dalyvauja konferencijose ir kituose renginiuose. Taip pat klubas kas porą metų organizuoja tarptautinius konkursus, kuriuose kviečia dalyvauti moksleivius ir studentus. Ne taip seniai pasibaigė didžiulis konkursas, pavadintas „Knygos keliu“, kuriame galėjo dalyvauti moksleiviai ir jaunimas su įvairiausių meno rūšių darbais.

Dabartiniai planai ir darbai

Šiuo metu klubo branduolį sudaro 21 narys. Į klubą ateina ir naujų narių, tačiau ne visi pasilieka, turbūt ne vieną nustebina darbų gausa. Kiekvienam laikotarpiui yra sudaroma programa: numatomi darbai, paskirstomi už juos atsakingi žmonės.

D.Junutienė sakė, kad darbų ir dabar, ir apskritai yra ir tikrai daug. Yra ne vienas H.Zudermano raštų tomas. Daugelis jų neišversti į lietuvių kalbą. Tačiau tai labai daug pastangų ir laiko reikalaujantis darbas.

Dabar klubas ruošiasi kitiems metams. 2007-aisiais bus minimos 150-osios H.Zudermano gimimo metinės, 460-osios pirmosios lietuviškos knygos išleidimo metinės. Kitais metais organizuojama ir tarptautinė konferencija „Hermanas Zudermanas Lietuvoje ir Vokietijoje“, taip pat konkursas moksleiviams ir jaunimui.

Klubas padeda įamžinti ir Mažvydo kelią. Laukstėnuose pastatytas paminklinis akmuo žymi menamą Martyno Mažvydo gimimo vietą. Yra manoma, kad pirmosios lietuviškos knygos autorius galėjo gimti Švėkšnos, Gardamo ir Žemaičių Naumiesčio apylinkėse, tai ir planuojama įamžinti šiuose miesteliuose pastatomais koplytstulpiais. Švėkšnoje toks koplytstulpis jau pastatytas. Visa tai padaryta visuomenės lėšomis. Dabar ruošiamasi koplytstulpį statyti Gardame. Kol kas laukiama kol Gardamo seniūnas suras skulptūrai reikalingą ąžuolą.

Tad klubo darbai nesibaigia. Nesibaigia jie todėl, kad klubo nariai itin intensyviai dirba ir nuolat atranda naujų sričių ir krypčių. Tai ne visuomeninė organizacija, gyvenanti nuo renginio iki renginio. Jų pagrindinis tikslas, kaip sako R.Dobranskienė, – „kūrybinis procesas – gyvenimas kuriančioje bendruomenėje“. Tai ir yra esminis šio klubo skirtumas ir privalumas. Tad mums belieka palinkėti, kad šis kūrybinis procesas, padedantis įamžinti mūsų krašto kultūrą, gyvuotu dar ne vienerius metus.

Komentarų nėra, būk pirmas. "Idėja, padedanti įamžinti krašto kultūrą"

Parašykite komentarą

Jūsų elektroninio pašto adresas nebus rodomas


*