Ataskaita, planas ir… abejonės

Pirmadienį Klaipėdoje posėdžiavo Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos taryba (MLEKGT). Į Klaipėdos etninės kultūros centrą susirinkę atstovai iš etnografinio Mažosios Lietuvos regiono (nuo Smalininkų iki Nidos) aptarė aktualijas, numatė šių metų darbus bei pasidalino pastabomis dėl šių metų mokyklinės etninės kultūros olimpiados.    

Aktualija

Jau netrukus sukaks penkeri metai, kai bandoma sukurti šio – penktojo – etnografinio Mažosios Lietuvos regiono herbą. Priminsime, kad po ilgų diskusijų su šio krašto kultūrininkais, buvo nuspręsta, kad geriausiai šį regioną gali pristatyti briedis. Tačiau Lietuvos heraldikos komisija nesutinka su tokiu siūlymu – tam pasitelkia įvairių jų manymu, „svarius“ argumentus. Šio herbo rengimo grupė kreipėsi į Klaipėdos universitetą, kad jos mokslininkai pagrįstų galimą briedžio atvaizdo naudojimą. Pastarieji, remdamiesi šaltiniais, įrodo, kad briedžio atvaizdas nuo senų laikų buvo naudojamas šio krašto pažinimui nusakyti. Ši Klaipėdos universiteto rektoriaus pasirašyta studija sausio mėnesį buvo pateikta Lietuvos heraldikos komisijai. Tuo pačiu buvo pridėtas į šį regionų patenkančių savivaldybių merų pasirašytas kreipimasis, kad jie pritaria regiono herbo briedžio atvaizdui. Kaip sakė šio herbo kūrimo grupės pirmininkė, MLEKGT pirmininkė Vilma Griškevičienė, šie dokumentai dar sausio mėnesį buvo išsiųsti į Vilnių, tačiau nuo to laiko jokios oficialios žinios nesulaukta.

Tuo tarpu viešoje erdvėje netikėtai pasirodė Arvydo Každailio, vieno iš Heraldikos komisijos narių, atvaizdai – siūlymai, kuriuose šio regiono herbe vaizduojamas briedis. Užbėgant už akių minėtai komisijai bei šio herbo rengimo grupei viešai pasirodę piešiniai sukėlė įvairių klausimų, kuriuos ir aptarė pirmadienį susirinkę MLEKG taryba. Pagal numatytą darbų eigą, sulaukus pritarimo iš Vilniaus, toliau yra numatytas skelbti viešą konkursą, kuriame visi Lietuvos heraldikos specialistai dalininkai bus kviečiami teikti šio herbo siūlymus, interpretuojant briedžio simbolį.

Ataskaita ir planas 

Šiame posėdyje buvo aptarta ir MLEKG darbo ataskaita. Šiaip reikėjo pritarti visos Lietuvos etninės globos tarybos ataskaitai, kuri sudaryta iš regionų ataskaitų. Šiek tiek suglumino terminai, per kuriuos tai reikėjo atlikti. Iš Vilniaus buvo pateiktas ir šios institucijos veiklos 2020 metų veiklos planas. Juo remiantis buvo galima sudaryti regionų planus. Taip ir buvo padaryta – Klaipėdoje pasinaudota. Tačiau skaitant Lietuvos etninės globos tarybos kilo klausimų, į kuriuos atsakymus buvo nutarta gauti pasikvietus Dalią Urbanavičienę, šios institucijos pirmininkę. Vienas iš jų – šiais metais numatyta atlikti nemažai tyrimų, kurių dalis tiesiogiai būtų iš regionų aplinkos. Apie tai kol kas bent jau MLEKGT narių nieko nėra girdėję, nors greičiausiai bus kviečiama teikti pagalbai.

Kiek padiskutavę (ir pasiginčiję), MLEKGT nariai sudarė savo šių metų veiklos planą.

Olimpiada

Šiais metais jau antrą kartą buvo surengta etninės kultūros olimpiada mokyklose. Tai geras žingsnis jaunajai kartai primenant savo šaknis. Tačiau dalyvavusiems šių varžytuvių regioniniame ture MLEKGT narių tarpe kilo nemažai pastebėjimų. Vienas iš jų – labai nelankstus atsakymų vertinimas, kuris užkerta kelią ne vienam dalyviu pateikti atsakymą iš savo aplinkos, kas iš esmės yra teisinga – etninė kultūra – liaudies kūrybą ir išmintis, kuri nėra tokia vienareikšmė, kaip, pavyzdžiui, matematika. Į tai apibendrinant ankstesnių metų olimpiadą buvo aptarta, tačiau neatidumo klausimuose bei kituose dalykuose pasitaikė ir vėl.   

Tuo pačiu ir vėl pasigesta valstybės požiūrio į šią svarbią sritį – mokyklose tam oficialiai neskiriama laiko. O tuo užsiima tik pavieniai mokytojai (ir nebūtinai) entuziastai. Ne kartą jau kalbėta, kad etninė kultūra – valstybės savastis. O tai vienas iš nacionalinio saugumo ramsčių.

Mažosios Lietuvos etninės kultūros globos tarybos informacija

Be the first to comment on "Ataskaita, planas ir… abejonės"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*