Ar tautinis drabužis taps nacionalinės kultūros ir tapatybės išraiška?

Ką prasmingo nuveiksime 2017 metais – Tautinio kostiumo metais?

Reiktų prisiminti apie šio ir kitų atmintinų metų paskelbimo ištakas. Etninės kultūros globos tarybos siūlymu, LR Seimas buvo priėmęs nutarimus „Dėl 2013 metų paskelbimo tarmių metais“, „Dėl 2015 metų paskelbimo etnografinių regionų metais“, kurių minėjimą ir įgyvendinimą numatė LR Vyriausybė, patvirtindama veiksmų planus. Tiek Tarmių metų, tiek Etnografinių regionų metų paskelbimas turėjo didelį poveikį ir atgarsį regioninės bei nacionalinės tapatybės stiprinimui, etninės kultūros plėtrai, pilietinei brandai.

2014 m. gruodžio 12 d. LR Seime vykusios konferencijos–forumo „Etninė kultūra etnografinių regionų metais“ metu etninės kultūros specialistų ir puoselėtojų iniciatyva buvo parengta rezoliucija „Dėl tautinio drabužio metų paskelbimo“, kurioje buvo siūloma 2017-uosius metus paskelbti Tautinio drabužio metais, kurie galėtų tapti puikia įžanga į 2018-uosius metus, kai bus švenčiamas Lietuvos Nepriklausomybės 100-metis. Konferencijos–forumo dalyviai glaustai pabrėžė tautinio drabužio (kostiumo) svarbą ir daugiabriaunę jo vertę. Tautinis drabužis, kaip etninio tapatumo forma, yra nacionalinės kultūros išraiška, vienas svarbiausių tautos ir valstybės simbolių. Šiais laikais tautinis drabužis daugelyje valstybių yra svarbus nacionalinės kultūros simbolis, kurį demonstruoja tiek valstybės vadovai, tiek eiliniai žmonės – juo vilkima per nacionalines šventes, tarptautiniuose renginiuose, per šeimos šventes (vestuves, krikštynas, konfirmaciją ir t. t.), iškilminguose pobūviuose ir pan. Lietuvoje tautiniai drabužiai šiandien vilkimi dažniausiai tik scenoje, jie nėra labai populiarūs tarp politikų, diplomatų ir kitų asmenų, kurių tiesioginė veikla – reprezentuoti šalį. Pastaraisiais metais Lietuvoje suaktyvėjo tautinių drabužių populiarinimas, išryškinant ir etnografinių regionų savitumus, tačiau to nepakanka. A. Stulginskio universiteto mokslininkai ir Lietuvos tautodailininkų sąjunga akcentuoja, kad tautinio drabužio prestižas ir platesnis vartojimas be anksčiau minėtų tikslų turėtų ir socialinę bei ekonominę naudą. inę bei socialinį atgarsį.nį atgarsį.is vartojimas Visose šalyse, kuriose tautinis kostiumas yra mėgstamas ir vilkimas, daug lėmė valstybės kultūros politika, skatinanti visuomenės pagarbą tradicijoms ir pilietinę brandą.

LR Seimas, atsižvelgdamas į Etninės kultūros globos tarybos ir kitų institucijų argumentus ir  pabrėždamas tautinio kostiumo, kaip vieno iš tautos ir valstybės simbolių, etninio tapatumo ir nacionalinės  kultūros išraiškos formos svarbą, 2017 metus paskelbė Tautinio kostiumo metais (LR Seimo 2016 m. gegužės 3 d. nutarimas Nr. XII-2328). Vyriausybei pasiūlyta sudaryti Tautinio kostiumo metų komisiją, kuri iki 2016 m. rugsėjo 1 d. parengtų ir patvirtintų Tautinio kostiumo metų programą ir pradėtų parengiamuosius darbus jai įgyvendinti.

2016 m. birželio 29 d. įvyko pirmasis LR Kultūros ministro (2016 m. birželio 22 d. įsakymas Nr. ĮV-539) sudarytos darbo grupės Tautinio kostiumo metų programos projektui parengti posėdis, kuriam vadovavo viceministrė Patricija Poderytė. Posėdžio metu buvo pasidalinta mintimis apie padidėjusį dėmesį ir pagarbą tautiniam kostiumui. Jau keli metai iš eilės įvairių institucijų yra vykdomos priemonės, pristatant ir populiarinant tautinį kostiumą, rengiant  įvairius konkursus ir parodas, taip pat su Lietuvos valstybės diena (liepos 6 d.) minint ir Tautinio kostiumo dieną. Į šį procesą sėkmingai įsijungia ir Lietuvos Respublikos vadovai, pasipuošdami tautiniais kostiumais.

Posėdyje atkreiptas dėmesys, kad trūksta vieno informacinio centro ar vietos, kurioje tautiniu kostiumu besidomintis tautietis ar svečias galėtų gauti patikimą ir kompetentingą informaciją apie atskirų etnografinių regionų drabužių komplektavimą, autentiškas medžiagas ir tradicinius siuvimo būdus. Šį nelengvą darbą pasiūlyta imtis Lietuvos liaudies kultūros centrui.

Iškilo kitas opus klausimas – sertifikuotų ir nesertifikuotų tautinio kostiumo ar jo dalių kokybės ir atitikimo atskirų etnografinių regionų etaloniniams pavyzdžiams priežiūra.

2017 m.  mes turime kalbėti ne tik apie etnografinių regionų etaloninius drabužių pavyzdžius, kurie yra mūsų visų  tapatybės pamatas ir atspirties taškas, bet čia turi atsirasti vietos ir kūrybingiems, skoningiems, stilizuotiems bei moderniems šiolaikiškiems drabužiams su tautinių raštų ir spalvų elementais, neužmirštant istorinių – archeologinių drabužių.

Darbo grupė laukia konceptualių pasiūlymų ir idėjų tautinio kostiumo metų programai iš visos Lietuvos. Visos idėjos ir pasiūlymai tiek atskirų savivaldybių, bendruomenių, tautodailininkų, tiek pavienių pilietiškų ir nagingų šeimų, taip pat turi ir gali būti realizuojamos, nepriklausomai ar bus skirtas finansavimas per Lietuvos kultūros tarybą. Remiantis Etnografinių regionų metų patirtimi ne vienam teikėjui teko nusivilti. Čia  yra daug tvarkytinų dalykų, lyginant su latviais ir estais, kurie šiemet gražiai atšventė festivalį „Baltica“ (2016 06 21-24). Akimirkos iš šio festivalio:

(https://www.flickr.com/photos/124298679@N07/sets/72157669300561230/page2/, http://www.liisreiman.com/Kliendile/Vanamoisa-jaanipidu/,  https://www.youtube.com/watch?v=keE_HO-XaF8)

Etninės kultūros globos taryba kartu su Pasaulio Lietuvių bendruomene organizuoja konkursą „Pasidalink istorija apie tautinį rūbą tremtyje“, kuriame skelbiamos istorijos pamoko, įkvepia ir stiprina viltį. Mes galime būti tokiais išorėje, jei to norime širdyje, nepaisant ribotų galimybių ir kliūčių.

(https://www.facebook.com/etnotaryba/photos/?tab=album&album_id=1781976395373254, pasauliolietuvis.lt: http://pasauliolietuvis.lt/konkursas-pasidalink-istorija-apie-tautini-ruba-tremtyje/

Virginijus Jocys,
Etninės kultūros globos tarybos pirmininkas

1 Comment on "Ar tautinis drabužis taps nacionalinės kultūros ir tapatybės išraiška?"

  1. Tautinio drabužio išsaugojimas, akcentavimas bent per valstybines šventes, yra tikrai labai gražu ir savita. Dauguma pasaulio valstybių turi savo tautinę aprangą ir ja puošiasi didžiuodamiesi būdami tos šalies piliečiais. Smagu, kad bent pastaraisiais metais ta tendencija ryškėja ir Lietuvoje. Labai tikiuosi, jog pasibaigus nepriklausomybės šimtmečio metams tai nebus pamiršta, o taps tradicija.

Leave a comment

Your email address will not be published.


*