Apie vasario 16-tąją: aiškiai, trumpai ir patraukliai

Bene pirmieji į valstybės šimtmetį Šilutėje pažvelgė Šilutės Hugo Šojaus muziejininkai. Kaip ir dera, į prieš šimtą metų vykusį Lietuvos valstybingumo atkūrimą jie pažiūrėjo istorikų akimis. Tam šilutiškiai pasikvietė Klaipėdos universiteto istorikus, Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto mokslininkus, Vytautą Jokubauską ir Darių Barasą. Jie trumpai ir labai aiškiai susirinkusiems nusakė tas politines realijas, kurios ir leido be didesnio kraujo praliejimo 1918 metų vasario 16 dieną atkurti Lietuvos valstybę. Antrojoje šio renginio dalyje buvo atidaryta pačių šilutiškių paskolintų eksponatų paroda „Kurkime Lietuvos valstybės šimtmetį kartu“.         

Susirinkusiems buvo labai įdomu klausytis, kaip aiškiai ir papratai V.Jokubauskas pristatė politinę XX a. pradžios situaciją. Jis atkreipė dėmesį, kad atkurti Lietuvos valstybę bei susikurti naujoms – Latvijai, Estijai, Suomijai pasitarnavo Pirmasis pasaulinis karas. Naujai atsikūrusiai valstybei reikėjo karinės jėgos. Kariavusieji pasauliniame kare turėjo įgūdžių – tai ir tapo pagrindu kuriant Lietuvos kariuomenę. Prieš minėtąjį karą, į Rusiją plūstelėjo būriai Lietuvos gyventojų. Atsidūrus svetimame krašte – reikėjo išgyventi. Tad ten kūrėsi įvairios lietuvių organizacijos. Taip skaudžiai formavosi organizaciniai įgūdžiai, kurie labai pravertė kuriant valstybę. V.Jokubauskas pastebėjo, kad nors sąlygas sukurti savo valstybes turėjo ir Baltarusija, Ukraina, Gruzija, tačiau nenutraukę ryžtingai ryšių su Rusija, taip visiškai savarankiškų valstybių ir nesukūrė.

Pranešėjas taip pat atkreipė dėmesį, kad jei ne savanoriai iš Saksonijos, vargiai ar mažai mokyta naujoji lietuvių kariuomenė būtų atsilaikiusi prieš Raudonąją armiją. O tuo pačiu su šita pagalba buvo sustabdytas raudonojo tvano plitimas į vakaraus. Ryžtingai atkirtis buvo taip pat duotas ir bermontininkams prie Radviliškio. Pažymėtini taip pat mūšiai su lenkais prie Širvintų ir Giedraičių.

Kaip ypatingos svarbos ir drąsos naujos valstybės vadovybės operaciją V.Jokubauskas paminėjo Klaipėdos krašto prijungimo operaciją. Ir nors dar ilgai į jūrą buvo buvo žiūrima iš paplūdimio pozicijų, tačiau tai buvo labai rimtas žingsnis jūrinės valstybės link.

Per atkurtos valstybės dvidešimtmetį pradėjus švietimo reformą miesteliuose bei kaimuose buvo atidarytos pradinės mokyklos. Tai leido likviduoti neraštingumą. Tai pat sėkmingai buvo atlikta žemės reforma. To pasėkoje formavosi stiprūs ūkininkai. Netrukus Lietuva tapo trečiąją pagal dydį sviesto eksportuotoja Europoje. Būta ir paramos ūkininkams – už bekoną tuomet buvo mokama priemoka ūkininkams.

Tačiau būta ir daug socialinės neteisybės, skurdo. Tad to meto visuomenėje buvo visokių nuotaikų. Įvairiomis nuotaikomis gyveno ir Lietuvos vyriausybės nariai 1940 metais, kai reikėjo priimti sprendimą dėl sovietų ultimatumo Lietuvai. Istorikas pastebėjo, kad to meto Vyriausybėje buvo įvairių nuotaikų – nuo pasipriešinimo iki sutikimo priimti ultimatumą. V.Jokubauskas  pastebėjo, kad būta vyriausybėje ir „dvaro perversmo“ nuotaikų – prezidentas Antanas Smetona nebuvo mėgiamas. Be to, buvo ir tikinčių sovietų valdžios pažadais. Deja, optimistinės nuotaikos dingo po kelių dienų, pasirodžius Sovietų Rusijos atstovams Lietuvoje. O nesipriešinimo šalininkai kone pirmieji neteko galvų.

Istorikas D.Basara, kalbėjo apie nepriklausomybės laikotarpį Klaipėdos krašte. Čia tai pat būta įvairių nuotaikų ir politinių situacijų. Visą tai jis akcentavo savo pranešimu „Paskutinis Lietuvos nepriklausomybės sukakties minėjimas Klaipėdos krašte 1938 metais“.

Antrojoje šio minėjimo dalyje buvo atidaryta paroda, kuriai eksponatus pasiūlė patys šilutiškiai. Čia būta ir tremtinių iš Sibiro parsivežtų buities daiktų, būta ir iliustruotas pasakojimas apie partizanus ir jų kovą pokariu. Eksponuojami ir tarpukario Lietuvos valstybės pinigai. Jie ne tik labai gražūs, bet ir buvo labai stiprūs ir vertingi.

Be the first to comment on "Apie vasario 16-tąją: aiškiai, trumpai ir patraukliai"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*