Antroji knyga apie Mažosios Lietuvos kapines ir antkapinius paminklus

Penktadienį Šilutės kraštotyros draugija pakvietė miestiečius į susitikimą su Mažosios Lietuvos praeities tyrinėtojais, architektūros istorikais Martynu ir Marija Purviniais. Jie naujam gyvenimui atgimstančiuose Šilutės H.Šojaus dvaro rūmuose pristatė savo naująją knygą „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“.

Tiksliau kalbant, tai atroji šios serijos knyga – monografija. Pirmais tokiu pat pavadinimu leidinys dienos šviesą išvydo dar 2010 metas.

Susitikimo metu Martynas ir Marija pasakojo, kaip gimė ši knyga. Tik ką išėjusioji, kaip pirmoji šio ciklo knyga, – tai ilgamečių Mažosios Lietuvos krašto tyrinėjimų rezultatas. Martynas Purvinas nuosekliai ir sistemingai tirti ir fiksuoti medžiaginį Mažosios Lietuvos paveldą pradėjo dar 1980 metais. Nuo to laiko buvo apeitas ir dviračiu apvažiuotas visas buvusios Mažosios Lietuvos kraštas. Tad ko gero nėra tokios vietos, kurios praeities tyrinėtojo akis nebūtų įdėmiai apžiūrėjusi. Pradėjęs šiuos darbus per eilę metų M.Purvinas parengė Mažosios Lietuvos krašto architektūros bei urbanistinio paveldo objektų tyrimo metodinius principus. Per juos, į kuriuos pamažu įsitraukė ir M.Purvinienė, ištirta  dešimtys šio istorinio krašto teritorijų. Tame tarpe ir kapinių. Tad pavyko fiksuoti tūkstančius antkapinių paminklų ar jų liekanų. Taip buvo sukaupta unikali duomenų bazė. Ji ir tapo šių leidinių pagrindu. Kaip pasakojo susitikime M.Purvinas, lyginant prieš keletą metų ir dabar darytas fotografijas, matosi, kad dėl pačių įvairiausių priežasčių senosios kapinės negailestingai nyksta. Tad šiuose leidiniuose pateikta medžiaga ne tik pati yra kaip tyrinėjimo medžiaga, bet ir buvusio Mažosios Lietuvos gyvenimo liudijimas, kurio šiandien tiesiogiai jau beveik nebėra. Ir nors tai išliks ateities kartoms.

Šioje antrojoje „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ monografijos knygoje aprašomas plotas – pietinė dabartinio Klaipėdos rajono dalis – vietos aplink Priekulę, tarp Kuršių marių vakaruose ir buvusios Klaipėdos krašto ribos rytuose, tarp Veiviržo upės pietuose ir Klaipėdos – Dovilų apylinkių šiaurėje. Ši visa tirta zona praeityje priklausė Klaipėdos kultūrinės ir ūkinės veikos arealui.

Monografijoje aprašomos kiekvienoje buvusiose apylinkėje buvusios senosios kapinės, jų būklė tyrimo metu 1996 – 2014 metais. Leidinyje apibudinama kiekvienose kapinėse aptikti architektūros paveldo objektai, pateikiami jų apskaitos duomenys. Kaip sakė šios monografijos autoriai, šiame areale iki 1944 metų būta 76 palaidojimo vietos. O juose užfiksuota 2219 stambesnių objektų. Gaila, kad dėl iš anksto apibrėžto leidinio apimties tiesiog nebuvo galimybės fiksuoti visos antkapinių paminklų nuolaužos, kurių senosios kapinėse galima rasti daugybę. O tai taip pat vertingi liudijimai.

Šią antrąją monografijos knygą sudaro trys dalys. Pirmoje pristatomi „Mažosios Lietuvos kapinių architektūros paveldo tyrimo ypatumai“. Antrojoje – aprašomos „Senosios kapinės Klaipėdos įtakos areale“, o trečioje pristatomi „Kapinių architektūros paveldo ypatumai Klaipėdos arealo tirtuose plotuose“.

Marija ir Martynas Purvinai be įspūdžių apie šio leidinio atsiradimo istoriją taip pat pasidalino ir kitokiomis su Mažosios Lietuvos paveldu susijusiomis įžvalgomis. M.Purvinienė parodė jos parengto filmo apie istoriką ir politologą dr. Ditmarą Albrechtą kurtą DVD plokštelę. Šis Vokietijos pilietis labai daug padėjo tyrinėjant šio krašto paveldą.

Visi susitikimo dalyviai dovanų gavo po šią „Mažosios Lietuvos kapinės ir antkapiniai paminklai“ monografiją su autorių įrašais. O susitikimo pabaigoje, kaip jau įprasta bendraujant su šiais žmonėmis – mielais Martynu ir Marija Purvinais, jie pavaišino egzotiškomis vaišėmis, kurias parsivežė iš vienos kelionės.

Be the first to comment on "Antroji knyga apie Mažosios Lietuvos kapines ir antkapinius paminklus"

Leave a comment

Your email address will not be published.


*